Mezoterapija

Mezoterapiją 1952m. Prancuzijoje visiškai atsitiktinai atrado šio metodo pradininkas kaimo gydytojas- terapeutas Mišelis Pistoras. Suleidęs vaistų nuo skausmo arti skaudančios vietos- jis suprato, kad teigiamam efektui pasiekti nebūtina alinti visą orgalizmą didelėmis vaistų dozėmis nuo skausmo. Taip susiformavo pagrindinė metodo sąvoka- mažai, retai, ten kur reikia.

1987m.- Prancuzijos medicinos akademija pripažino mezoterapiją, kaip medicinos šaką, skirta darbui tik su odą.

1996m.-mezoterapiją pradejo dėstyti, kaip atskirą Bordo universiteto discipliną, kurią dėstė pats Pistoras.

2008m.- sukurtas Estetinės mezoterapijos diplomas.

Estetinė Mezoterapija – tai invazinė odos restrukturizavimo metodika, kai vekliųjų medžiagų koncentratai mikroadatelėmis suleidžiami į epidermį arba viršutinį (retai vidurinį) dermos sluoksnį. Tai greitai veikianti bei aukšto efektyvumo terapija. Jos dėka, biologiškai aktyvios medžiagos didelėmis koncentracijomis prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, bei veikia ląsteles iš vidaus, atstato kolageno skaidulas, bei sulaiko vandenį tarpląsteliniuose tarpuose.

Tai neskausmingas gydymo metodas, su specialiomis mezoterapinėmis adatomis – jis atliekamas greitai ir tiksliai. Veikliosios medžiagos patenka į 0,5 – 12 mm gylį. Procedūra užtrunka 30 min. Preparatai suleidžiami probleminėje zonoje, aplenkiamas virškinimo traktas bei sisteminė kraujotaka, todėl nėra bendro poveikio organizmui.