Apskaitos kurso konspektas

Turtas = Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai

Rezultatas = Pajamos – Sąnaudos

Pajamos nėra lygu Įplaukom:

• Jei perkama prekė parduotuvėje tai vienu metu gaunama ir pajamos ir įplaukos.
• Jei gauname avansą tai gauname įplaukas ir tik vėliau pajams, kai yra užfiksuojama dokumentuose.

Sąnaudos nėra lygu Išlaidoms:

Sąnaudomis tampa tik ta išlaidų dalis, kai laikoma, jog tos išlaidos yra išreikštos turto sumažėjimu arba skolų padidėjimu (padidėja įsipareigojimai).

Sąnaudos – tai kas negrįžtamai prarasta.

• Priskaičiuotas atlyginimo dydis (negrįžtamai prarasta) , bet atlyginimas sumokamas vėliau – jau kaip išlaidos.
• Sumokėtas avansas, pirma eina išlaidos, bet tik mėnesio pabaigoje bus pripažinta kaip sąnaudos.

Apskaitinis laikotarpis - yra įmonių nusistatytas laikotarpis veiklos rezultatams nustatyti

Ataskaitinis laikotarpis - yra norminiais aktais nustatytas laiko tarpas, kurio rezultatai pateikiami suinteresuotiems išoriniams informacijos vartotojams.

Apskaitos reglamentavimas Lietuvoje taikomas:

• Ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims;
• Ūkininkų ūkiams;
• Gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla;
• Užsienio ūkio subjektams, veikiantiems per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje;
• Užsienio ūkio subjektams, kurių atstovybės yra Lietuvos Respublikoje.

Įmonių apskaitą gali tvarkyti:

• Apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);
• Pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė;
• Individualios įmonės vadovas;
• Ūkininkas;
• Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla;

Buhalteris atsako tik už įrašų teisingumą. Už apskaitos organizavimą ir finansinių ataskaitų parengimą bei dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas.

Svarbiausi teisės aktai 1990-2001 m. laikotarpiu:

• 1991 m. gruodžio 17 d. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės organizavimo”;
• 1992 m. birželio 18 d LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas;
• 1993 m. spalio 27 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 804 „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės;

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos reglamentavimo pagrindas:

• Buhalterinės apskaitos įstatymas (2001 m.);
• Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (2001 m.);
• Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas (2001 m.);

Kiti svarbiausi apskaitą reglamentuojantys aktai:

• Verslo apskaitos standartai;
• Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas;
• Viešojo sektoriaus finansinės apskaitos ir atskaitomybės standartai;

Svarbesni įstatymai, turintys didelę įtaką įmonių veiklai ir jų finansinei apskaitai:

• Pelno mokesčio įstatymas;
• Darbo kodeksas;
• Valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
• Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;
• Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas;

Buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad:

• Įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, apskaitą turi tvarkyti pagal tarptautinius apskaitos standartus (TAS), kuriuos tvirtina ir skelbia Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV);
• Kiti pelno siekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys apskaitą turi tvarkyti pagal:
  • – verslo apskaitos standartus (VAS), kuriuos tvirtina ir skelbia Audito ir apskaitos tarnyba, arba
  • – tarptautinius apskaitos standartus (TAS);
• Viešojo sektoriaus subjektai apskaitą turi tvarkyti pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS), kuriuos tvirtina ir skelbia Lietuvos Respublikos finansų ministerija;
• Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, taip pat pelno nesiekiančios įstaigos ir organizacijos (išskyrus tas, kurios priskiriamos viešojo sektoriaus subjektams) apskaitą tvarko Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;