Prekių mokslas

„Prekių mokslas“ kurso tikslas – suteikti žinias apie prekių mokslo objektą, kokybę, prekių klasifikavimą, kodavimą, asortimento formavimą, standartizavimą.

Prekių mokslo kursas aktualus norintiems suprasti prekės, kaip pirkimo – pardavimo proceso (prekinių mainų) objekto, pagrindines savybes ir gebėjimą tenkinti vienus ar kitus žmogaus poreikius.

Prekių mokslo kursas svarbus rinkodaros orientacija savo veiklą grindžiančiose verslo įmonėse, veikiančiose konkurencinėje aplinkoje. Norint, kad pardavimo veikla, vainikuojanti kiekvieną verslą, būtų efektyvi, būtina ne tik žinoti pagrindines prekių savybes, jų funkcijas, bet ir turėti žinių apie žaliavas, šiuolaikinių technologijų galimybes, būdus, padedančius išsaugoti prekių kokybę ir gerąsias savybes įvairiomis sąlygomis. Šiuolaikinėje rinkoje pasiūla dažniausiai viršija paklausą, todėl iškyla būtinybė palaikyti ilgalaikius patvarius ryšius su pirkėjais, stiprinti vartotojų lojalumą, gerinti įmonės įvaizdį visuomenėje, o kvalifikuotų pardavėjų, išmanančių prekių savybes, tinkamos ir laiku pateiktos žinios ir patarimai vartotojams, gali padėti spręsti prekių pardavimo problemą, tuo pačiu didinti pardavimo apimtis ir pelną.

Tikslas: pateikti pagrindines žinias apie prekių mokslo objektą.

Prekių mokslas yra didelės apimties ir labai įvairaus turinio disciplina. Tai seniausia ekonominė – komercinė disciplina, kurios užuomazgos randamos gerokai prieš Kristų.

Gilios ir visapusiškos prekių paskirties, savybių, naudojimo ypatybių, laikymo ir pervežimo sąlygų žinios įgalina gerai pažinti prekes, o prekių pažinimas – būtina sąlyga sumaniai veikti gamintojus, kurie rinkai privalo teikti prekes, pilnai tenkinančias vartotojų poreikius.

Prekių pažinimas padeda sėkmingai propaguoti ir parduoti naujas, vartotojui nežinomas arba mažai žinomas prekes.

Gilus prekių savybių žinojimas padeda kvalifikuotai konsultuoti pirkėjus apie teisingą prekės naudojimą, nuo kurio priklauso eksploatavimo kokybė ir trukmė.

Prekių laikymo ir pervežimo taisyklių žinios – svarbiausia sąlyga, kad vartotojas gautų pilnavertes prekes.

Prekių mokslas siejamas su tiksliaisiais gamtos ir visuomenės mokslais. Fizika, chemija ir biologija – tai mokslai, iš kurių gaunama duomenų apie prekių struktūrą, savybes, sudėtį, gyvybinius procesus.

Prekių mokslas kokybei kurti naudojasi fizikos, chemijos, biologijos ir kitais tyrimo metodais.

Maisto prekių mokslas siejasi su žemės ūkio (agronomija ir zooinžinerija) bei technikos (maisto gamybos technologija, šaldymo technika) mokslais, nagrinėjančiais maisto kokybę lemiančius veiksnius. Taip pat su mitybos mokslu, tiriančiu maisto vartojimo tikslingumą, paskirtį, patikimumą fiziologinėms reikmėms.

Prekių mokslas, nagrinėdamas žaliavų ir produktų gamybos išsidėstymą, naudojasi ekonominės geografijos duomenimis, tobulindamas kokybės organoleptinį/juslinį vertinimą, remiasi psichologijos teiginiais, o kokybės kontrolę grindžia matematika – tikimybių teorija, matematika, statistika ir kt.

Kita vertus, rinkodara, kaip rinkos ūkio mechanizmas, planuojantis produkciją ir jos realizavimą bei prekybos organizavimą, remiasi prekių mokslo teiginiais.

Pirmosios prekių mokslo užuomazgos atsidaro prieš 1,7 mln. metų, kaip kokybės žmogiškasis suvokimas. Apie 300 000 m. prieš Kristų pasireiškia paprasčiausios kokybės kontrolės užuomazgos. Apie 1760 m. prieš Kristų ryškėja veiklos be klaidų, defektų, neatitikčių siekimas, ryškiai atsispindintis Babilonijos karaliaus Hammurabi Kodekse, teigiančiame, kad už blogos kokybės statinį atsako pats statytojas tokiu lygiu, kokiu nuo jo darbo broko nukentėjo statinį eksploatuojantysis.

Plėtojantis produkcijos gamybai ir prekybai, XVI a. atsirado prekių mokslas. Pirmoji prekių kokybės mokslo (ital. merceologija) katedra įsteigta 1549 m. Italijoje Paduvos universitete. 1575 m. Rytų Europoje išleistas pirmasis Prekių mokslo vadovėlis – Prekių knyga (Rusija).

1773 m. Maskvoje buvo atidaryta pirmoji komercinė mokykla, kurioje buvo dėstomas prekių technologijos kursas.

Lietuvoje XX a. 3-4 dešimtmetyje prekių mokslas buvo dėstomas universitetuose, Prekybos institute, ekonomikos ir komercijos mokyklose. 1940 m. – Prekių mokslo ir kokybės sisteminių studijų pradžia – Vilniaus universitete įkurta Prekių mokslo katedra. Ji tapo prekių mokslo moksliniu metodiniu centru. 1993 m. įkuriama Lietuvos prekių mokslo draugija, kuri 1994 metais priimta į Tarptautinę prekių mokslo organizaciją IGWT.

Prekių mokslo žinojimas turi didelę reikšmę, nes gilios ir visapusiškos prekių paskirties, savybių, naudojimo ypatybių, laikymo ir priežiūros sąlygų žinios padeda prekybos darbuotojams atlikti pagrindines funkcijas.

Pagrindinis prekių mokslo objektas visada buvo kokybė, nes šis mokslas nagrinėja prekes kaip daiktus, turinčius tam tikrą vartojamąją vertę t.y. sugebančius tenkinti vartotojo poreikius. Prekės vartojamoji vertė yra daikto arba gaminio naudingumas. Ji pasireiškia vartojimo metu. Šis pagal vartotojų vertinimą nustatytos kokybės lygis gali svyruoti ne tik kintant prekių savybių visumai, bet ir didėjant vartotojų reikalavimams.

Ilgainiui šis taikomosios mokslo ir mokymo disciplinos objektas plėtėsi, t.y. apėmė ne tik vartojamąsias prekes, bet ir medžiagas, žaliavas, verslo įmonių įrengimus, intelekto produktus, standartizavimą, sertifikavimą, kai kuriuos aplinkos kokybės ir prekių ekologiškumo aspektus, vartotojų teisių kokybės srityje apsaugą ir kt.

Prekių mokslo kursas nagrinėja daugelį klausimų, susijusių su prekių kokybės problemomis, kokybę lemiančiais veiksniais, t.y. gamyba, žaliavomis, gamybos sąlygomis, įpakavimu, ženklinimu, pervežimu, prekių laikymu ir sandėliavimu.

Svarbią vietą prekių moksle užima prekių standartizavimo, kokybės tikrinimo bei vertinimo klausimai, prekių klasifikavimo ir asortimento nagrinėjimo, formavimo klausimai.