E-viešieji pirkimai

1. Elektroniniai viešieji pirkimai

1.1 Elektroninių pirkimų sąvoka

Elektroniniai viešieji pirkimai – tai procesas, kai valdžios institucijos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos pirkdamos prekes ir paslaugas arba skelbdamos viešųjų darbų konkursus naudoja elektroninio ryšio priemones ir elektroniškai tvarko sandorius.

Taikant e. viešuosius pirkimus sumažinama biurokratija bei supaprastinamos oficialios procedūros, taupomas valstybės tarnautojų laikas bei valstybės pinigai, pagerinama įsigytų produktų ir paslaugų kokybė, skatinama tiekėjų konkurencija, didinami viešųjų tarnybų rezultatai: skatinamas viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, stiprėja išorinės aplinkos ir privataus sektorių bendradarbiavimas, stiprėja išorinės aplinkos ir socialinis Vyriausybės vaidmuo (Bof, Previtali, 2007).

Skatinant perkelti viešuosius pirkimus į elektroninę erdvę akcentuojami šie privalumai:

ü Didesnis viešųjų pirkimų skaidrumas ir prieinamumas. Centralizuota ir automatizuota informaciją apie konkursus padeda verslo subjektams aktyviau dalyvauti visoje viešojo pirkimo sistemoje. Daug sparčiau ir pigiau atitinkamų galimybių ieškoti internete nei atskiruose leidiniuose. Be to, viešojo e. pirkimo sistemos gali būti suderintos taip, kad tiekėjai gautų pranešimus apie konkrečias galimybes ir tuo pačiu galėtų gauti konkurso dokumentus. Viešųjų pirkimų skaidrumas taip pat padidėja, nes procesas tampa atviresnis, geriau pagrindžiamas dokumentais, o ir pati informacija pateikiama sklandžiau. Todėl pagerėja viešojo pirkimo proceso stebėjimas ir bendras efektyvumas, dėl ko rinkose padidėja konkurencija ir padaugėja konkuruojančių tiekėjų.

ü Galimybė susieti Europos Sąjungos viešojo pirkimo rinkas. Naudojant spausdintinių dokumentų sistemas neretai stinga informacijos ir kyla problemų dėl to, kad konkursai rengiami toliau nuo veiklos vietos, todėl tam tikruose konkursuose dalyvauja mažiau tiekėjų ar visai nesiryžta juose dalyvauti. Viešasis elektroninis pirkimas gali sumažinti problemų, susijusių su atstumu ir informacijos stoka, paskatinti aktyvesnį dalyvavimą ir padidinti galimų tiekėjų skaičių.

ü Atskirų procedūrų taikymo nauda. Viešasis elektroninis pirkimas lyginant su spausdintiniais dokumentais grindžiamomis sistemomis ūkio subjektams ir perkančiosioms organizacijoms gali padėti sumažinti administracines sąnaudas ir paspartinti atskiras viešojo pirkimo procedūras. Tuo pačiu viešojo e. pirkimo sistemos labai naudingos norint paspartinti viešojo pirkimo biudžeto lėšų naudojimą.

ü Efektyvesnio viešojo administravimo užtikrinimas. Jei veikia centrinės perkančiosios organizacijos, elektroninės procedūros gali padėti centralizuoti brangias viešojo pirkimo administravimo funkcijas. Perėjimas prie viešojo e. pirkimo suteikia daugiau galimybių supaprastinti ir peržiūrėti viešojo pirkimo procesą, nes nebūtina į elektroninę formą perkelti visų jau daug metų taikytų spausdintinių dokumentų procedūrų. Užtikrinant nuoseklumą ir didesnį efektyvumą viešasis elektroninis pirkimas gali būti susietas su kita elektronine organizacijos veikla (pvz., atsargų kontrole, sutarčių valdymu ir auditu).

1.4 Elektroninių viešųjų pirkimų veiksnių analizė

Elektroninių viešųjų pirkimų sistemą veikia šie veiksniai: politiniai, ekonominiai, socialiniai, technologiniai, aplinkos apsaugos ir teisiniai.

1. Analizuojant e. viešųjų pirkimų sistemą reikia paminėti, kad ji negali funkcionuoti be nustatytos ir patvirtintos viešųjų pirkimų strategijos. Organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, turi reglamentuoti Viešųjų pirkimų komisijos darbą, nustatyti ekspertų skyrimo tvarką, pagal savo veiklos nuostatus patvirtinti pirkimo dokumentų šablonus, vidines viešųjų pirkimų procedūrų tvarkas.

Pirkimų politika įvairiose perkančiosiose organizacijose gali labai skirtis, tačiau pagrindiniai momentai yra šie:

Bendrieji viešųjų pirkimų tikslai ­­– pvz., užimtumo regione didinimas, didesnis efektyvumas, mažesnė kaina, geresnė kokybė, kokybės valdymas ir pan.;Viešųjų pirkimų komisijos sudarymas;Konkurencija: kokios užduotys ir paslaugos gali būti perduotos vykdyti privačiam sektoriui? Kokiam laikotarpiui sudaryti sutartį?Kokybės valdymas ir sutarčių priežiūra – kokie yra bensrieji sutarčių vykdymo priežiūros principai?

Visos perkančiosios organizacijos turi vieną bendrą tikslą – nusipirkti kuo geresnę prekę, paslaugą ar darbus už mažiausią kainą, tik, kiekviena skirtingai renkasi pirkimo ar pasiūlymų vertinimo būdus. Priklausomai nuo institucijos atliekamų funkcijų ir poreikių labai skirtingi būna didelės vertės pirkimai. Tai įtakoja institucijos veiklos pobūdis, pvz. savivaldos institucija perka mokymo įstaigos renovavimo darbus, taip stengdamasi padidinti gyventojų gerbūvį regione. Skirtingos ir pirkimų organizavimo politikos perkančiosiose organizacijose. Priklausomai nuo dydžio ir pirkimų apimties, jose yra sudaromos, arba nesudaromos Viešųjų pirkimų komisijos. Kai kurios organizacijos turi Viešųjų pirkimų dalinius, kitose būna po keleta asmenų, atsakingų už viešųjų pirkimų vykdymą. Nuo perkančiosios organizacijos dydžio priklauso ir paslaugos, kurias ji perduoda privačiam sektoriui. Pavyzdžiu galėtų būti turimos kompiuterinės įrangos priežiūra. Didelės organizacijos tokių paslaugų neperka, nes dažniausiai turi specializuotus dalinius, kurie rūpinasi tokia įranga. Maženės institucijos tokias paslaugas perka, nes turi per mažai kompiuterių, kad jų priežiūrai reikėtų darbuotojo etato. Panašumai tarp perkančiųjų organizacijų atsiranda pasirašant viešojo pirkimo sutartį ir prižiūrint jos vykdymą. Reikalavimai sutartims ir teisinei jų formai yra reglamentuojami valstybės, todėl didelių skirtumų jose nebūna.

Aiškūs ir pagrindiniai viešųjų e. pirkimų sistemų kūrimo principai:

1. Lygios galimybės. Visi pirkimuose norintys dalyvauti tiekėjai turi turėti lygias galimybes gauti informaciją apie paskelbtus pirkimus ir pirkimų dokumentus.
2. Konfidencialumas. Perkančiosios organizacijos turi laikytis konfidencialumo, iki nustatyto laiko neplatinti informacijos apie pasiūlymus įteikusius tiekėjus.
3. Atsekamumas. Sistemoje turi būti priemonės, registruojančios sistemos naudotojų (perkančiųjų organizacijų, tiekėjų) atliekamus veiksmus „jautriai“ informacijai gauti.
4. Efektyvumas. Sistema turi gerinti konkurencijos sąlygas, mažinti sąnaudas vešiesiems
5. Sąveika su kitomis sistemomis. Sistemoje turi būti naudojamos rinkoje visiems prienamos ir ES šalyse plačiai naudojamos priemonės. Reikėtų vengti specifinių technologijų, ribojančių galimybę kitiems naudotis el. pirkimo procedūromis.
6. Saugumas. Naudojamos technologijos turi užtikrinti saugų duomenų perdavimą ir saugojimą nustatytą laiką duomenų saugyklose.
7. Visuotinis prieinamumas. Naudojimosi sistema technologinės priemonės turi būti visiems bet kada ir lengvai prienamos.