Socialinio darbo metodikos konspektas

Grupės samprata ir apibrėžimai

Grupė - žmonių bendrija, kurios narius sieja koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai) (Kasiulis, Barvydienė, 2003).

Vaidmuo (angl. role) - normatyvais nusakytos elgesio normos, kurių turi laikytis individas, užimantis tam tikrą poziciją tarpasmeninių santykių sistemoje.

Statusas (angl. status) - grupės nario padėtis grupės santykių sistemoje kitų grupės narių atžvilgiu.

Ekspektacijos (angl. expectation) - tikėjimosi, lūkesčių, reikalavimų, kad individas atliks savo vaidmenis grupėje pagal atitinkamas normas, sistema.

Grupės darna (angl. group concord) - grupės sugebėjimas individualaus elgesio iniciatyvumą ir formų įvairovę nuolat derinti su bendrais veiksmais, kuriais siekiama bendro tikslo.

Grupės dinamika (angl. group dynamics) - procesai, vykstantys mažojoje žmonių grupėje.

Grupės efektyvumas (angl. group effectiveness) - visuomenei naudinga grupės veikla, vertinama pagal tai, kiek tos veiklos rezultatai atitinka jai iškeltus uždavinius.

Grupės integracija (angl. group integration) - grupės vidinių procesų sistemos darnumas, nuoseklumas ir stabilumas. Grupės norma (angl. group norm) - neformalaus elgesio standartas, kurio laikosi dauguma grupės narių.

Grupės struktūra (angl. group structure) - vidinė grupės sandara.

Socializacija (angl. socialization) - istoriškai nulemtas socialinės patirties perėmimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese.

Kiekvienas žmogus gyvena įvairių grupių ir santykių pynėje: šeimoje, su savo partneriu, tarp draugų, mokykloje, darbe ir t.t. Bendras gyvenimas reiškiamas per komunikaciją ir socialinį žmonių elgesį. Asmeniniai ir socialiniai žmonių sugebėjimai apsprendžia bendro gyvenimo ir bendro darbo kokybę laisvalaikiu, profesinėje veikloje, visuomenėje ir politikoje (Mewaldt, Gailius, 1997). Socialinė žmonių grupė - tai vieningai veikiantys ir nuolat sąveikaujantys žmonės. Grupė - sąveikaujantys žmonės, laikantys save grupe, teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių. Tokia žmonių sąjunga turi bendrus siekius, kurie siejasi laiko ir erdvės atžvilgiu. Būtent tai ir daro žmonių grupę kai kuo daugiau negu paprastas individų sambūris. Ir žmogus privalo jaustis ir laikyti save tos grupės nariu. Jei žmonės nelaiko savęs grupės nariais, jei tarp jų nėra socialinės priklausomybės ar jie veikia ne tuo pačiu metu, vargu tai galima laikyti grupe. Dažnai būtinas ir fizinis buvimas vienoje vietoje (Kasiulis, Tarvydienė, 2003). Kodėl ir kaip susiformuoja grupė? Gvaldaitė, Švedaitė (2005), kalbėdamos apie grupės apibrėžimą, pasitelkia S.H. Foulkeso suformuotą matricos sąvoką, kuri padeda geriau suprasti žmonių grupę kaip reiškinį. ,,Grupė yra tarpasmeninių santykių matrica, o grupėje vykstantys įvykiai yra tarpasmeniniai reiškiniai. Šie santykiai ir įvykiai tikrąja to žodžio prasme egzistuoja tarp dviejų ir daugiau žmonių; jie neegzistuoja kuriame nors iš žmonių, bet atsiranda tik jų tarpusavio sąveikos dėka" (Foulkes ir Anthony, 1973, 258, percituota iš Gvaldaitė, Švedaitė, 2005). Matrica — tai verbalinės ir neverbalinės bei sąmoningos ir nesąmoningos grupės narių tarpusavio komunikacijos tinklas. Todėl grupę turėtumėme suvokti ne kaip keleto asmenų susibūrimą, bet kaip jų tarpusavio komunikaciją! O matrica — tai tam tikra, tik tai grupei būdinga, joje nusistovėjusi elgesio struktūra. Kiekvienai grupei yra budinga individuali matrica — savita tarpusavio komunikacijos struktūra (lygiai tokios pačios matricos kitoje grupėje nerasime). Anot S.H. Foulkeso, konkrečios grupės matricą nulemia iš esmės dvi skirtingos, tačiau susiliejusios į vieną, matricos (Gvaldaitė, Švedaitė, 2005):