Vandenruoša konspektas

Vanduo neturi skonio, kvapo, mažai laidus elektrai, yra universalus tirpiklis.

Vanduo užima 70,8 % Žemės paviršiaus ploto - tai atvirų jūros, vandenynai ir kiti vandens telkiniai. Jūrų vanduo yra druskų tirpalas turintis apie 35 g litre druskų.

Jei vandenyje yra iki 1 g/l (1000 mg/l) druskų, toks vanduo yra laikomas gėlu.

Gamtoje tik 2,5 % vandens yra gėlo. Tas vanduo yra požeminiuose sluoksniuose, arba ledo pavidale.

Prieš kelis tūkstančius metų vandens tiekimo sistemos buvo įrengtos senovės Egipte ir Senovės Romoje. Vilniuje vandentiekis buvo prieš 500 metų. Šiauliuose centralizuoto vandentiekio pradžia - 1948 m.

HN 24:2003, HN 44:2006, STR 2.02.04:2004.

1.1. Vandens šaltinių ir vandenviečių apsauga

Norint užtikrinti tinkamą vandens telkinių eksploatavimą apsaugant nuo taršos, reikia laikytis sanitarinių saugos reikalavimų. Reikalavimai yra išdėstyti higienos normoje HN 44:2006 ,,Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra”. Sanitarinė apsaugos zona (SAZ) - nustatyta saugoma apie vandenvietę teritorija, kurioje ribojama ūkinė veikla. Nustatomos 3 SAZ juostos: griežto režimo (1-oji), mikrobinės taršos apribojimo (2-oji) ir cheminės taršos apribojimo (3-ioji). Griežto režimo apsaugos juosta yra arčiausiai kaptažo įrenginių esanti juosta, kurioje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens gerinimu ir tiekimu. Antroji yra mikrobinės taršos apribojimo juosta, joje ribojama mikrobinė ir cheminė tarša. Trečioji - cheminės taršos apribojimo juosta, joje ribojama cheminė tarša.

Lietuvoje vandenvietės yra suskirstytos į 3 grupes ir 8 pogrupius.

Skirstymas yra atliktas pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršius, ir gretimų sluoksnių požeminių vandeniu pobūdį. Vandenvietės priskyrimas grupėms ir pogrupiams apibrėžia rekomenduotinų sanitarinių apsaugos zonų juostas.

Pirmoji juosta gali būti nuo 5 iki 25 m. Antrosios juostos matmenys yra apskaičiuojami taip, kad mikroorganizmai į vandeningą sluoksnį būdami gyvybingi nepasiektų vandenvietėse per 400 parų, vandenvietėse naudojančiose gruntinius sluoksnius ir 200 parų vandenvietėse, naudojančiose tarpsluoksninius vandeningus horizontus.

Antros ir trečios juostos apskaičiuojamos analitiniais ir grafiniais metodais arba nustatomos analogijos būdu matematiniais modeliais arba eksperimentiniu būdu. Antra juosta gali būti šimtai metrų, trečia - tūkstančiai metrų.