Masažas: teorija, istorija, nauda, rūšys

Galingos pramonės ir technikos amžiuje, spartėjant mūsų gyvenimo ritmui, daugėja ligų, kurių daugumą lemia įtampa. Todėl vėl prisimenami tradiciniai gydymo būdai ir įsitikinama, kad jie veiksmingi. Masažas priklauso natūraliems gydymo metodams. Šie būdai vertinami vis labiau ir labiau, jie papildo šiuolaikinę moderniąją mediciną. Visi žmonės supranta lytėjimo kalbą. Dažnai ne vienas panaudojame jį intuityviai, pavyzdžiui, kai skauda galvą, patriname smilkinio vietą, ar galvos odą, skaudamą vietą masažuojame lengvai spustelėdami ją pirštu. Po kelių minučių pajuntame, kad skausmas lyg ir sumažėjo. Mes nevalingai triname skaudamą vietą, glostome vienas kitą, norėdami nuraminti.Taip pat nuo seno naudojamus įtrynimus šaldomaisiais arba šildomaisiais tepalais, skysčiais ar kremais galima priskirti prie tam tikrų masažų. Ypač jie gerai padeda pasitempus raumenis.
Filologų pastangos iššifruoti žodį masažas kalba apie tai, kad ši sąvoka egzistuoja jau seniai. Vieni autoriai mano, kad masažas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio massage, ypač iš veiksmažodžio masser-trinti, arabų-mass-liesti, švelniai braukyti. Kiti teigia, kad žodis masažas kilęs iš sanksrito kalbos žodžio maksh, dar kiti - iš graikiško žodžio massa (lietimas pirštais), kai kurie autoriai mano, kad iš hebrajiško žodžio mašeš (liesti, čiupinėti).
Masažas patinka visiems. Kūdikiai ir pagyvenusieji, sportininkai ir draugai ar mylimieji- visi gali iš jo turėti naudos. Ši efektyvi priemonė padeda pašalinti stresą, atsipalaiduoti įsitempusius ir skaudančius raumenis, sumažinti galvos skausmą, išsivaduoti nuo nemigos. Be to, masažas ir šiaip stiprina: pagerina daugelio organizmo sistemų funkcionavimą, padeda gyti žaizdoms ir tonizuoja raumenis, suteikia naujų jėgų. Įvaldydami kelis nesudėtingus metodus ir jų seką, išmoksite ,,lytėjimo kalbos“ –tai bus vertinga dovana sau ir kitiems.
Lytėjimas yra svarbi ir labai jautri bendravimo forma. Yra visai natūralu ištiesti ranką ir paliesti: norint pajusti kieno nors formą ar paviršių arba reaguoti į kitą žmogų, sakysim, jį paguosti. Motina apkabina savo kūdikį, naminiai gyvulėliai glostomi, besimylintys glamonėjasi, o kai užsigauname ranką ar koją, ją intensyviai patriname.
Lytėjimas įvairiose kultūrose gali turėti skirtingų reikšmių. Esama daug visuomeninių suvaržymų, draudžiančių viešai liesti kitą žmogų. Mums formalus rankos paspaudimas, galvos linktelėjimas ir net pakštelėjimas į abu skruostus yra visuotinai pripažintos pasisveikinimo formos, tačiau jos gali būti be jokio tikro jausmo. Iš tikrųjų gana formalus požiūris į fizinį kontaktą prieštarauja mūsų svarbiausiems instinktams ir reikmėms. Laimei, šiuo metu iš naujo atrandame masažo ir kitokios lytėjimo terapijos gydomąją galią, kurią tūkstančius metų žinojo kitos kultūros.