Pastato šilumos nuostoliai ir šildymo sistema

Mokesčiai už šilumos energiją sudaro iki 80 % visų būsto energijai skirtų išlaidų, todėl labai svarbu išmokti racionaliai ją naudoti ir taip sumažinti išlaidas šildymui. Kai lauko oro temperatūra žemesnė už kambario temperatūrą, kambarys vėsta, nes šilumos energija iš šiltesnės aplinkos teka į vėsesnę (per sienas, stogą, grindis, duris ir langus). Ši prarasta šilumos energija vadinama šilumos nuostoliais. Šiems nuostoliams kompensuoti reikalinga papildoma šilumos energija. Kiek šilumos energijos prarandama, priklauso nuo daugelio veiksnių: statybinių medžiagų ir darbų atlikimo kokybės, pastato konstrukcijos ir šiltinimo pasirinkimo, geografinės padėties, žmonių veiklos.
Pagrindiniai pastato šilumos nuostoliai[3] vyksta per: stogą- ypač daugiaaukščiuose blokiniuose namuose. Šios pastato dalies sandarumas − tik simbolinis, o su nuosavo namo stogo danga taip pat yra problemų. Ši namo dalies konstrukcija yra labai laidi šilumai; sienas- jų šiluminė varža yra svarbus objekto mato vienetas taupant šilumą; nesandarius langus- jie labiausiai gali „atiduoti“ šilumą į išorę, jei yra pasenęs rėmas ar kitos problemos susijusios su stiklu. Langai turi būti ir sandarūs ir stiklo paketai turi atlikti savo pagrindinę funkciją − kuo mažiau iš pastato vidaus atiduoti į išorę šilumos; išorines duris – namas ne povandeninis laivas, bet jei namo fasado durys nuolat laidžios šilumai, kai yra uždarytos, namo šilumos nuostoliai taps žymiai didesni; nesureguliuotą šildymo sistemą- tai šilumos laidumas, kuris atsiranda dėl nekokybiškos magistralių izoliacijos. Tai ypač aktualu mieste. Nuostoliai matomi kiekvienam žmogui, apmokant už šildymą išrašytas sąskaitas kiekvieną mėnesį.
Komercinės paskirties pastatui, statomam Kauno mieste, projektuojama šildymo sistema. Sudarant pastato skaičiuojamąją schemą, priimta prielaida, kad šoninės sienos lygios, be ašių perstūmimo. Pastatui šildyti reikalingas šilumos kiekis nustatomas pagal bendruosius šilumos nuostolius, jiems priskiriami nuostoliai per atitvaras, nuostolius dėl vėdinimo ir karšto vandens ruošimo. Projektuojama uždara apatinio paskirstymo dvivamzdė šoninio pajungimo šildymo sistema, šilumnešis – vanduo. Kadangi pastatas yra be rūsio, tai visi vamzdžiai yra išvedžiojami grindyse. Jie yra izoliuojami termoizoliacine medžiaga. Numatoma projektuoti savaiminio vėdinimo sistemą. Oras šalinamas vėdinimo kanalais, prireikus naudojamas įrengtas žemo slėgio oro šalinimo ventiliatorius.
Atliekant šį darbą buvo remtasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.04:2008, kuriame pateikiama pastato šildymo galia bei energijos sąnaudos šildymui.

Tyrimo objektas – komercinės paskirties pastatas Kaune.
Tyrimo tikslas – įvertinti komercinės paskirties pastato statybines konstrukcijas ir nustatyti šilumos nuostolius.

Tyrimo uždaviniai:
1. Apskaičiuoti metinius pastato šilumos energijos poreikius;
2. Parinkti vandens šildymo katilą;
3. Parinkti pastato šildymo prietaisus;

Tyrimo metodai: įrenginių techninės dokumentacijos analizė, gamintojų pateikiamos informacijos analizė, Statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2008 aiškinimasis, mokslinės ir techninės literatūros analizė.