Rizikos veiksnių vertinimas atliekant vidaus auditą

Temos aktualumas. Šiuolaikiniame verslo ir ekonomikos pasaulyje auditas yra viena
reikšmingiausių ir atsakingiausių veiklos sričių. Auditas padeda apsaugoti nuo įvairių
manipuliacijų, apgaulių, finansinės atskaitomybės klastojimo ir prisideda prie ekonominio
stabilumo užtikrinimo. Audito svarba tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje nuolat auga. Tai
susiję su visuomenės siekimu gauti nešališką, patikimą informaciją apie dominančią
organizaciją.
Vidaus auditas yra svarbi bet kurios įmonės kaip sistemos dalis, duodanti įmonei
pridėtinę vertę, kuria įmonė turėtų pasinaudoti didindama savo konkurencinį pranašumą.
Šiuolaikinėje aplinkoje aukščiausio lygio įmonės vadovybė vis labiau pasitiki vidaus audito
tarnyba, norėdama nustatyti, ar finansinėje įmonės atskaitomybėje nėra reikšmingų klaidų ir
įvertinti įmonės veiklos rezultatus. Bankai vidaus auditui visada skyrė daugiau dėmesio nei kiti
verslo subjektai bei institucijos. Kadangi akcininkai, klientai, visuomenė ir priežiūros institucijos
bankams kelia didesnius reikalavimus veiklos kokybei, vidaus audito tarnybos bankuose
egzistuoja jau gana seniai.
Rizika yra neišvengiama bet kokios veiklos sąlyga. Auditorius niekada negali būti
visiškai garantuotas, kad jo paskelbta išvada apie įmonės veiklą ar finansinę atskaitomybę bus
teisinga, kadangi šiuos dalykus įtakoja daugybė kintančių išorės ir vidaus veiksnių, bei paties
auditoriaus kompetencija, savybės.
Kadangi rizikos išvengti neįmanoma, būtina mokėti ją įvertinti ir minimizuoti. Yra
sukurtas ne vienas audito rizikos vertinimo modelis, vertinimo procedūros ir testai, audito
teoretikai pateikia, kokius veiksmus auditorius turi atlikti, į kokius veiksnius atkreipti dėmesį
vertindamas audito riziką.
Pasirinkta tema šiuo metu yra ypač aktuali, nes norint, kad organizacija tinkamai
reaguotų į vidaus auditorių išvadas, tobulintų savo veiklą, pasiektų išsikeltus tikslus, vidaus
auditoriui būtina numatyti ir valdyti veiksnius, kurie gali neigiamai įtakoti jo objektyvų darbą ir
sąlygotų klaidingų išvadų apie įmonės veiklą paskelbimą.
Tyrimo objektas: rizikos veiksniai.
Tyrimo dalykas: veiksniai, nulemiantys klaidingas išvadas.
Tyrimo tikslas: atskleisti, kokie rizikos veiksniai gali nulemti klaidingų vidaus audito
išvadų paskelbimą ir įvardinti, kokiomis priemonėmis ta rizika gali būti sumažinta.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą vidaus audito temomis.
2. Išskirti, kokie rizikos veiksniai įtakoja vidaus audito procesą ir galimą klaidingų
išvadų paskelbimą.
3. Išanalizuoti pagrindinius modelius, kurie yra taikomi norint įvertinti audito riziką.
4. Išsiaiškinti vidaus audito tarnybų darbo ypatumus bankų sektoriuje.
5. Teorines žinias pritaikyti praktiškai ir išanalizuoti, kaip komercinio banko X
vidaus audito tarnyba vertina rizikos veiksnius vidaus audito procese.
Hipotezės:
1. Vidaus auditas padeda organizacijai pasiekti tikslus, žvelgdamas į organizaciją
sisteminiu požiūriu, vertina ir tobulina rizikos valdymo efektyvumą, kontrolę ir valdymo procesą.
2. Kiekvienas auditorius siekdamas savo tikslų susiduria su rizika, t.y. veiksniais,
kurie gali neigiamai sąlygoti tikslų pasiekimą, tačiau tinkamai juos įvertinus tą riziką galima
sumažinti iki minimumo.
Reikšminės sąvokos: vidaus auditas, rizikos veiksniai, reikšmingumas, ABREMA
vertinimo modelis.
Naudojami tyrimo metodai:
Sisteminės analizės metodas. Į rizikos veiksnių vertinimą ir rizikos valdymą žvelgiama
sistemiškai. Kompleksiškai aptariamos rizikos vertinimo problemos ir vidaus audito metodikos.
Lyginamasis tyrimo metodas. Lyginami skirtingi audito rizikos vertinimo modeliai.
Dokumentų (kontent) analizė. Siekiama gauti informacijos, tiriant mokslines
publikacijas, statistikos duomenis, įvairius teisės aktus vidaus audito temomis.
Apibendrinimas. Analizuojami daugelio autorių požiūriai į rizikos vertinimą vidaus
audito procese ir išdėstomi pagrindiniai jų teiginiai ir pasiūlymai.
Temos problemiškumas. Apibendrinant aukščiau išdėstytus teiginius galima teigti, kad
egzistuoja svarbi problema, susijusi su audito rizika. Įmonės vadovybės parengtos finansinės
ataskaitos be auditoriaus patvirtinimo apie jų teisingumą kelia abejonių dėl jų patikimumo. Yra
sukurta nemažai skirtingų audito rizikos vertinimo modelių, kurių kiekvienas turi savus
privalumus ir trūkumus. Tačiau universalaus audito rizikos modelio, kuris būtų tinkamiausias
visoms situacijoms ir palengvintų auditoriaus darbą vertinant audito riziką nėra.
Baigiamasis darbas yra sudarytas iš trijų dalių: pirmojoje aiškinamasi, kokios prielaidos
nulėmė, kad vidaus auditas yra būtinas beveik kiekvienoje norinčioje sėkmingai veikti rinkoje
organizacijoje, atskleistas vidaus audito vaidmuo organizacijos veiklos vystyme, analizuojami
vidaus audito organizavimą, rizikos vertinimą reglamentuojantys teisės aktai. Antroji darbo dalis
skirta rizikos vertinimui vidaus audito procese: aptariama, kaip skirtingi autoriai klasifikuoja
audito riziką, kokius modelius siūlo audito rizikai vertinti. Vidaus auditas yra privalomas tik
viešajame sektoriuje ir komerciniuose bankuose, todėl trečiojoje darbo dalyje bus analizuojamas
Lietuvoje veikiančio komercinio banko vidaus audito sistema, vidaus audito tarnybos darbas ir
konkrečiai rizikos vertinimas atliekant vidaus auditą. Baigiamojoje dalyje pateikiamos
apibendrinančios išvados ir pasiūlymai, kaip spręsti problemas, susijusias su vidaus auditorių
darbu ir rizikos vertinimu atliekant vidaus auditą.