Įmonių finansinės būklės vertinimas ir bankroto prognozavimas (AB „Snaigė“ pavyzdžiu)

Temos aktualumas. Rinkos ekonomikos pasaulyje įmonių bankrotai tampa neišvengiama kasdienybe. Daugumai žmonių vien šis žodis skamba grėsmingai. Nors galima išgirsti aiškinimų, jog bankrotas yra tiesiog būdas iš ūkinės veiklos pašalinti blogai veikiančius subjektus. Tokiu būdu yra užtikrinamas natūralus rinkos gyvavimo ciklas - iš konkurencinės kovos pasitraukia silpniausios ir prie pokyčių nesugebėjusios adaptuotis įmonės.
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad bankrotas sukelia ir daug neigiamų padarinių ekonominiam ir socialiniam valstybės gyvenimui. Neabejojama, kad bankrutuojančių įmonių skaičiaus augimas blogina ekonominę situaciją, nes verslo smukimas mažina investicijas ir šalies gerovę. Be to, žlugus stambioms įmonėms tūkstančiai žmonių praranda darbą, valstybei tenka skirti daug dėmesio ir lėšų integruojant bedarbius, mokant jiems pašalpas.
Pastaruoju metu bankrotai yra neatsiejami nuo visuomenėje ypač plačiai eskaluojamo ekonominio reiškinio - „krizė“. Dėl tarptautinių finansų rinkų krizės ir esminių ekonominės aplinkos pokyčių įmonių bankrotų skaičius dramatiškai auga visame pasaulyje. Lietuvos ūkis taip pat išgyvena krizės padarinius: aiškiai pastebima bankrotų skaičiaus didėjimo tendencija. Taigi kartu su krize atėjo ir bankrotų gausėjimo metas, kuris gali neigiamai paveikti rinkos funkcionavimą.
Tačiau reikia akcentuoti tai, kad bankrotai priklauso ne tik nuo ekonominės situacijos, bet ir nuo įmonės veiklos organizavimo, jos vadovų priimtų sprendimų ir sugebėjimo laiku pastebėti bankroto riziką. Todėl, nors šiuo laikotarpiu ekonominė situacija yra sunkiai prognozuojama, verslas turėtų iš paskutiniųjų stengtis surasti būdų kaip išsaugoti veiklos tęstinumą.
Pasirinkta tema yra aktuali tiek tarptautiniu tiek nacionaliniu mastu. Kiekvienos įmonės finansinė būklė bei verslo aplinka nuolat kinta, todėl nė viena įmonė nėra apsaugota nuo bankroto rizikos. Siekiant išvengti šios rizikos arba bent jau sumažinti jos neigiamus padarinius, ieškoma racionalių būdų, leidžiančių įvertinti įmonės finansinę būklę ir bankroto tikimybę. Dažniausiai įmonės finansinė būklė yra vertinama atliekant finansinę analizę, nes ji pdeda pastebėti veiklos efektyvumo problemas ir bankroto rizikos simptomus. Taip pat plačiai naudojami ir skirtingų autorių sukurti bankroto prognozavimo modeliai. Geriausiai žinomas – E. I. Altman bankroto diagnozavimo modelis, kuris padeda nustatyti bankroto tikimybę trijų metų laikotarpyje. Apie įmonės tęstinumo perspektyvas galima spręsti ir iš atitinkamų vidinės ir išorinės aplinkos požymių. Efektyviam įmonės funkcionavimui užtikrinti, reikia parinkti kiekvienai įmonei labiausiai tinkančią finansinės būklės vertinimo ir galimų veiklos tęstinumo problemų įspėjimo sistemą.
Racionalus finansinės būklės įvertinimas leidžia nuspręsti, ar įmonė yra pajėgi tęsti veiklą ateityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių perspektyviom ir potencialiom įmonėm yra suteikiama pagalba sprendžiant nemokumo problemas. Tačiau Lietuvoje ši praktika kol kas nėra populiari. Dažniausiai naudojamas tradicinis įmonės nemokumo problemos išsprendimo būdas – bankroto byla. Galbūt laiku nustačius įmonės finansines problemas ir jų priežastis, galima išsaugoti verslą ir atstatyti jo konkurencingumą. Kol kas Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama bankrotų prevencijai ir objektyviam įmonės finansinės būklės vertinimui.
Tokią darbo temą pasirinkau ne tik dėl jos šiandieninio aktualumo, bet ir dėl asmeninių priežasčių – kelių metų darbo patirtis sprendžiant bankrutuojančių įmonių įsiskolinimo darbuotojams apmokėjimo problemas. Bankroto procedūrų taikymo patirtis Lietuvoje skatina ieškoti vis efektyvesnių būdų suteikiant pagalbą nemokumo būklėje atsidūrusioms įmonėms.