Pieno rūgšties poveikio pigmentuotai veido odai
Ištrauka
Temos aktualumas. Tikriausiai kiekvienas žmogus yra ar buvo susidūręs su vienokia ar kitokia odos problema. Kiekvienam jos pasireiškia skirtingame amžiuje, skirtingose kūno vietose. Norint išvengti arba sumažinti odos problemų atsiradimą, reikia tinkamai prižiūrėti savo odą. Taigi, kaip atrodys mūsų oda priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių, tokių kaip: mityba, aplinkos poveikis, odos priežiūra, stresas.
Oda yra vienas iš kelių išorinių organų, taigi ji akivaizdžiai rodo mūsų sveikatos būklę. Tačiau mes dažnai neskiriame odai reikiamo dėmesio (R. Ostrov, 2000). Kiekvienas žmogus nori turėti sveiką, gražią ir skaisčią odą. Tinkama priežiūra apsaugotų mūsų odą nuo nepageidaujamų problemų. Tačiau žmonės per vėlai pradeda ja rūpintis. Tik po kurio laiko, kai odoje pastebi tam tikrus pakitimus, pradeda prižiūrėti odą.
Viena iš pagrindinių odos problemų yra pigmentacijos sutrikimai. Tam tikri spalvos pakitimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dėl tokių kaip ultravioletinių spindulių poveikis, medikamentų vartojimas, įvairios vidaus ligos, nėštumas ir daugelio kitų. Dėl jų pasikeičia odos spalva, nes sutrinka odos pigmento – melanino gamyba. Odos pigmentacija priklauso nuo genetinio faktoriaus ir išorinių veiksnių, nuo pigmentų kiekio ir jų pasiskirstymo, epidermio storio, kraujagyslių kiekio ir jų išsidėstymo, odos reljefo („Gražus verslas“, 2010).
Keičiantis melanino kiekiui oda patamsėja arba pašviesėja, gali pasikeisti viso kūno arba tik atskirų vietų odos pigmentacija (R. Ostrov, 2000). Pagaminamo melanino kiekis mūsų odoje yra nulemtas genetiškai, vis dėl to jį gali veikti aplinka, pavyzdžiui, UV spinduliavimas, lemiantis odos pigmentacijos lygį (D. Hovard, 2005). Panaikinti pigmentacijos sutrikimus nėra lengva, tačiau galima rinktis nemažai priemonių – nuo dekoratyvinės kosmetikos iki lazerio terapijos (R. Ostrov, 2000).
Vienos iš populiariausių kosmetinių procedūrų šiai problemai spręsti yra cheminis šveitimas. Cheminis šveitimas (poveikis odai cheminiais agentais) – vienas geriausių kosmetologijos metodų, rekomenduojamas įvairios kilmės hiperpigmentacijai. Vienos iš pagrindinių rūgščių naudojamų cheminiam šveitimui yra glikolio ir pieno rūgštys. Jos pasižymi aktyviomis prasiskverbimo į odą savybėmis, mažina padidėjusią pigmentaciją (L. Griščenko, 2009).
Taigi odą pirmiausia reikia saugoti ir tausoti, tai turėtų tapti pačiais svarbiausiais argumentais. O jei tai nepadeda išvengti pigmentacijos atsiradimo, tuomet reikia imtis priemonių, kurios suteikia odai gaivumo ir ją šviesina, padeda atgauti jos įprastą spalvą.
Tyrimo problema: Koks pieno rūgšties poveikis pigmentuotai veido odai?
Tyrimo objektas: Pieno rūgšties poveikis hiperpigmentuotai veido odai.
Tyrimo tikslas: Įvertinti pieno rūgšties poveikį hiperpigmentuotai veido odai.
Tyrimo uždaviniai :
-
Išanalizuoti veido odos hiperpigmentacijos atsiradimo veiksnius teoriniu aspektu.
-
Išanalizuoti veido odos hiperpigmentacijai naudojamas kosmetines priemones ir procedūras.
3. Įvertinti procedūrų su pieno rūgštimi poveikį hiperpigmentacijų šalinimui prieš procedūras ir po kiekvienos procedūros.
4. Palyginti procedūrų su pieno rūgštimi poveikį hiperpigmentacijų šalinimui prieš ir po viso procedūrų ciklo.
Darbo metodai :
-
Literatūros šaltinių sisteminimas ir analizė.
-
Apklausa žodžiu, tiriamosios apklausa raštu, hiperpigmentacijų testavimas.
-
Duomenų sisteminimas ir lyginamoji analizė.
Turinys
- ĮVADAS9
- PIGMENTACIJOS ODOJE ATSIRADIMO TEORINIS PAGRINDIMAS11
- 1. Melanino formavimosi odoje mechanizmas, fototipai11
- 1.2. Endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai darantys įtaką melanino sintezei14
- 1.3. Odos pigmentacijų rūšys18
- 1.4. Kosmetinės procedūros ir priemonės pigmentuotos odos priežiūrai24
- KOSMETINIŲ PROCEDŪRŲ SU PIENO RŪGŠTIMI POVEIKIO PIGMENTUOTAI VEIDO ODAI ATVEJO TYRIMAS29
- 2.1. Tyrimo metodai ir organizavimas29
- 2.2. Tyrimo duomenų rezultatai ir analizė35
- IŠVADOS45
- REKOMENDACIJOS46
- LITERATŪRA47
- PRIEDAI49
Literatūros sąrašas
LITERATŪRA
- Anusevičienė O. V., Cibas P., Lilienė L. (2002). Žmogaus anatomija ir fiziologija. Kaunas.
- Beloglavkienė U. (2006). Kosmetologijos pradmenys. Mokomoji knyga. Klaipėdos kolegija.
- Beloglavkienė U. (2008). Kosmetologijos pradmenys II dalis. Mokomoji knyga. Klaipėdos kolegija.
- Bendorienė, A., Bogušienė, V., Dagytė, E. (2005). Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Alma littera.
- Bleehen S. S., Ebling F. J. G., Champion RH. (2000). Disorders of skin colour. Oxford.
- Brannon H. (2007.09). Health‘s disease and condition content.
- Bubnys R. (2008). Baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. Šiaulių kolegija.
- Cayce KA., Feldman SR., McMichael AJ. (2004). Hyperpigmentation: a review of common treatment options. Journal of drugs in dermatology.
- Columbia electronic encyclopedia, 6th edition. (2011.11). Melanin.
- Gorobeckienė D., Burbienė R., Mačiūnas E., Zurlytė I. (2009). Vartotojų sveikata kosmetika. Vilnius.
- Halder RM., Richards GM. (2004). Topical agents used im the management of hyperpigmentation. Skin therapy letter.
- Hatkevič A. (2001). Gražaus veido paslaptys. Vilnius.
- Howard D. L. (2005). Naujas požiūris į hiperpigmentacijos gydymą. Les Nouvelles Esthetiques. Nr. 15. P. 95-97.
- Jasmin L. (2012.11). Skin pigmentation problems.
- Jasmin L. (2009.10). Departments of anatomy and neurological surgery. San Francisco.
- Jazukevičius L. (2011). Odos pigmentinių dėmių gydymas.
- Jazukevičius L. (2010). Odos fototipai.
- Kantauskas R. (2009). Pilingai ir acne: kas, kaip, kodėl...?. Sveikata ir grožis. Nr. 1. P. 21-23.
- Kimball AB., Bissett DL., Robinson LR. (2006.05). Topical formulation containing N – acetyl glucosamine and niacinamide reduces the appearance of hyperpigmented spots on human facial skin. San Francisco.
- Kligman D., Kligman AM. (2005). Composition and method of efecting superficial chemical skin peels.
- Kornejeva R. (2005). Pigmentinių dėmių gydymas. Kosmetik. Nr. 2. P. 33.
- Kovacs H., Preuk M. (1998). Oda.
- Kozlovskis G., chubevas L., Puškarova M., Froševas K. (1997). Būkime gražios. Vilnius.
- Margolina A., Ernandes J. (2009). Odos sandara. Les Nouvelles Esthetiques. Nr. 35. P. 93-95.
- Michalunn N., Michalunn M. V. (2010). Milady‘s skin care and cosmetic ingredients dictionary. Cengage learning third edition.
- Mogilner V. J. (2006). Senovinės veido atnaujinimo paslaptys. „Algarvė“.
- Molienė L., Molis S. (2000). Žmogaus biologija ir sveikata. Kaunas.
- Nordmann L. (2007). Beauty therapy – the foundations. Fourth edition.
- Orasmea-Meder T. (2010). Naujos sudedamosios dalys praktinėje kosmetologijoje. Kosmetik. Nr. 1. P. 32.
- Ostrov R. (2000). Sveikos odos paslaptys.
- Papečkis G. (2003). Pilingas rūgštimis. Kosmetik. Nr. 4. P. 32-34.
- Petraitienė E., Gruodienė J., Trinkūnaitė Ž. (2005). Grožis ir kosmetika. „Ašvieniai“.
- Siegenthaler D. (2006.02). Žmogaus odos struktūra, funkcijos ir priežiūra.
- Strodomskienė N. (2011). Fototerapija dermatologijoje. KMUK odos ir venerinių ligų klinika.
- Stropus R., Tamašauskas K. A., Paužienė N. (2005). Žmogaus anatomija. Kaunas.
- Ulonienė J., Vaičiūnas R., Papečkis G. (2005). Grožis ir kosmetika. „Ašvieniai“.
- Vasiliauskienė S. (2004). Kosmetologijos užrašai.
- Vertelkaitė A. (2007). Odos pigmentacija. Kosmetik. Nr. 1. P. 22.
- Vertelkaitė A. (2007). Epidermio barjeras ir odos skvarbumas. Kosmetik. Nr. 4. P. 12.
- Voronaja N. (2006). Norite atrodyti jaunesnė – pradėti niekada ne vėlu. Sveikas žmogus. Nr. 5.
- Yaar M., Park H. (2011.12). Melanocytes: a window into the nervous system. Journal of investigative dermatology.
- Žemaitytė J. (2010). Kas puoselėja mūsų odą?. Sveikas žmogus. Nr. 3.
- Žydžiūnaitė, V. (2011). Baigiamojo darbo rengimo metodologija. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija. p. 5-127.
Reziumė
- Autorius
- rasa13
- Tipas
- Diplominis darbas
- Dalykas
- Medicina
- Kaina
- €12.15
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Bir 7, 2023
- Publikuotas
- 2015 m.
- Apimtis
- 55 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų