Nuotykinio turizmo lėtros galimybės X mieste

ĮVADAS

Temos aktualumas: Reikšmingu ekonomikos komponentu turizmo kultūra tapo maždaug 1960m., kuomet turizmu pradėjo domėtis vis daugiau žmonių. O maždaug 1980m., turizmo rinkoje buvo siūloma vis daugiau turizmo formų bei jo rūšių. Manoma, jog viskas prasidėjo tuomet kai aukštesnės klasės atstovams tapo neįdomu, tai ką siūlė masinis turizmas ir nuo tada pradėjo formuotis vadinamieji “naujieji turistai”. Tuo metu išryškėjo kelios naujojo turizmo rūšys: kultūrinis, ekoturizmas, nuotykinis turizmas, atrakcionų parkai bei didžiuliai prekybos centrai. Atsiradus didesniam turizmo reiklumui ėmė keisti ir pats turistas: keliavimo veiklos požiūriu keliautojas tapoo tiek šaltiniu tiek objektu. Naujosios turizmo formos suteikė keliautojams tapti visiškai laisviems ir daryti tai kas jiems suteikia daugiau pojūčių, ektremalumo, bei malonumo mėgaujantis laisvalaikio veikla (Swarbrooke, 2003).

Baigiamojo darbo problema: Lietuvoje yra daug aktyvaus, ekstremalaus, nuotykinio turizmo siūlomu paslaugų, tačiau paslaugų teikėjai neakcentuoja to, jog tai yra nuotykinio turizmo paslauga, nuotykinio turizmo visos galimybės nėra išnaudojamos.

Probleminiai klausimai:

• Ar Trakų rajono infrastruktūra tinkama nuotykinio turizmo vystymuisi?
• Ar Trakų rajone vienodai vystoma nuotykinio turizmo pasiūla atskiruose regionuose?

Baigiamojo darbo objektas: Nuotykinio turizmo vystymas Trakų rajone.

Baigiamojo darbo tikslas: Įvertinti nuotykinio turizmo Trakų rajone pasiūlą ir numatyti plėtros galimybes.

Baigiamojo darbo uždaviniai:

1. Aptarti nuotykinio turizmo sampratą ir nuotykinio turizmo rūšis bei pagrindines nuotykinio turizmo šakas moksliniu aspektu.
2. Apžvelgti nuotykinio turizmo pasiūlą Trakų rajone.
3. Atlikus Trakų rajono ir Latvijos Siguldos miestelio palyginamąją analizę, įvertinti nuotykinio turizmo Trakų rajone pasiūlą.
4. Atlikus vartotojų anketinės apklausos rezultatų analizę, nustatyti nuotykinio turizmo plėtros galimybes Trakų rajone.

Baigiamojo darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Kiekybinio tyrimo metodas -vartotojų anketinė apklausa ir palyginamoji analizė.

Baigiamojo darbo struktūra. Darbą sudaro: turinys, įvadas, keturios pagrindinės dalys, išvados, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas.

Studentas pademonstruos šiuos pasiektus gebėjimus:

1. Kompleksiškai taikyti ekonomikos, vadybos, verslo, teisės, turizmo ir kitas socialinių mokslų teorijas ir koncepcijas organizuojant turizmo verslo procesus ir poilsio bei apgyvendinimo įmonių veiklą;
2. Taikyti žinias apie turizmo formas ir rūšis, turizmo, poilsio bei apgyvendinimo įmonių paslaugas bei produktus, svetingumo standartus, turizmo verslo steigimą ir vystymą;
3. Atlkti turizmo verslo aplinkos, rinkos ir įmonių veiklos tyrimus, išteklių poreikio ir tinkamumo vertinimą siekiant pagrįsti turizmo, poilsio bei apgyvendinimo verslo organizavimo ir plėtros sprendimus;
4. Parengti ir įgyvendinti turizmo, poilsio ir apgyvendinimo verslo projektus atsižvelgus į turimus išteklius, jų poreikį ir turizmo paslaugų plėtrą;
5. Veiksmingai naudotis turizmo informacinėmis technologijomis organizuojant turizmo, poilsio bei apgyvendinimo įmonių veiklą bei siekiant modernizuoti turizmo paslaugų teikimą;
6. Taikyti vidinės, išorinės ir tarpkultūrinėss komunikacijos modelius, darbo komandoje principus turizmo verslo organizavimo ir bendravimo su klientais procesuose;
7. Atsakingai ir saugiai vygdyti profesinę veiklą, laikantis etikos, teisės ir saugos normų, reglamentuojančių turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikimą;
8. Sistemingai vertinti savo profesinę veiklą, žinias ir patirtį, numatyti saviraiškos ir saviugdos kryptis bei ugdyti savo profesionalumą veikiant besikeičiančioje verslo aplinkoje.