Sociokultūrinės aplinkos vaidmuo mokinių savivaldai

69 psl. / 14700 žod.

Ištrauka

Dabar jau mažai kas abejoja dėl svarbaus aplinkos vaidmens vaikų ir jaunimo ugdymui, elgesiui. Kokia yra sociokultūrinė aplinka, kurioje gyvena šiandieninis jaunas žmogus? Kadangi pastaruoju metu orientuojamasi į vakarus, požiūris į sociokultūrinę aplinką irgi perimamas pagal vakarų modelį. Akcentuojamos sociokultūrinio ugdymo pagrindinės sritys: rekreacija (poilsis ir laisvalaikis), švietimas ir auklėjimas, menas ir kultūra, bendruomenės kūrimas (Baršauskienė, Leliūgienė, 2001, p. 52).

Sociokultūrinė aplinka įtakoja jaunimo pilietiškumo formavimąsi. Saugi ir teigiama aplinka ugdo asmenybės, kaip gero ir pavyzdingo piliečio, bruožus. Pagrindinis piliečių ugdymo demokratinėje valstybėje tikslas, teigia J. Patrick (2002, p.9), yra - išplėtoti kiekvieno asmens pajėgumą daryti pagrįstus sprendimus viešosios politikos ir konstitucinių prieštaravimų klausimais. Pilietinio ugdymo tikslai yra iškeliami ir Bendrojoje pilietinio ugdymo programoje (Žin., 2004, Nr. 108–4058). Pilietinio ugdymo tikslas suformuluotas taip - padėti jaunuoliams įgyti pilietinių žinių ir ugdyti gebėjimus šias žinias panaudoti praktiškai. G. Kvieskienė (2000, p. 13) pilietinį ugdymą apibrėžia kaip būtiną demokratinės santvarkos sukūrimo prielaidą, o drauge ir vieną svarbiausių valstybės priedermių švietime.

Mokykla atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų vaiko kaip asmenybės formavime bei pilietiniame ugdyme. Neformaliojo pilietinio ugdymo gairėse (Žin., 2004, Nr. 108–4058) numatyta, jog „mokykla sudaro sąlygas demokratinių vertybių ugdymuisi ir puoselėjimui, padeda vaikams ir jaunuoliams ugdytis gebėjimą grįsti gyvenimą įsisąmonintomis demokratinėmis vertybėmis“. Svarbu, kad vaikas kuo daugiau dalyvautų mokyklos veiklos organizavimo procese ir kokia yra jo patirtis šiame procese, įtakoja vaiko charakterį ir jo, kaip piliečio, raidą. Įgyvendinant demokratijos principus mokykloje, labai svarbi yra mokinių savivalda, kuri nuėjo ilgą raidos kelią, nuo pirmųjų jos elementų antikos laikais iki šių dienų. S. Valatkienės (2001, p. 51) teigimu, „ypač reikšmingas savivaldos praktikai ir teoriniam jos pagrindimui XIX a. pabaigos – XX a. pradžios reformistinis pedagoginis judėjimas Vakarų Europoje ir JAV“. Savivaldos principas pirmiausia siejamas su savarankišku mąstymo, iniciatyvos, pilietiškumo, pareigos ir atsakomybės ugdymu. Jaunos kartos ugdymas - visuomeninis reiškinys, atsiradęs kartu su žmogumi. Ugdymu siekiama jaunai kartai perduoti svarbiausią visuomeninės patirties dalį - žinias, vertybes, praktinės ir intelektinės veiklos įgūdžius, elgesio bruožus ir panašiai.

  1. Zaleskienės (2004, p. 69) teigimu, Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla siekia ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime bei nusiteikusius ginti atviros demokratinės valstybės vertybes ir principus. Ji turėtų padėti moksleiviams įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje,tautoje, valstybėje, pasaulyje - tai asmeninė kiekvieno iš mūsų užduotis, rūpestis ir atsakomybė. Todėl būtina sudaryti sąlygas, kad moksleiviai ugdytųsi vidinį poreikį aktyviai veikti, ugdytųsi gebėjimus analizuoti kultūrinę, etninę, politinę, socialinę įvairovę bei dėl jos galinčius kilti konfliktus, ieškoti taikaus šių konfliktų sprendimo būdų; gebėtų laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti pliuralistinėje nuolat kintančioje visuomenėje.

Siekiant sėkmingo bendruomenės savivaldos formavimosi būtinas aiškinamasis darbas ir praktinė mokyklos vadovų, pedagogų pagalba mokiniams, jų tėvams. Labai svarbu kurti pozityvią sociokultūrinę aplinką, kuri atlieka labai svarbų vaidmenį mokinių savivaldos veikloje.

Savivaldos bei pilietinio ugdymo mąstą bei svarbą analizavo daugelis Lietuvos autorių (G. Kvieskienė (2000, 2002, 2005), I. Zaleskienė (2000, 2004), A. Poviliūnas (1998), V. Korotovas (1981) ir kt.) ir užsienio mokslininkų (E. Kjaergaard (1996, 2000,) J.J. Patrick (1999) ir kt.). Kiek mažiau dėmesio yra skiriama sociokultūrinės aplinkos analizei, nors bendrosios pastarosios tendencijos, ypatumai apžvelgti atskirų tyrėjų darbuose (L. Jovaiša (1993, 1997, 2000, 2002 ), B. Bitinas (1995), I. Leliūgienė (1997, 2001, 2003) ir kt.).

Objektas: sociokultūrinės aplinkos vaidmuo įgyvendinant mokinių savivaldą.

Hipotezė: sociokultūrinė aplinka turi poveikį mokinių savivaldai.

Darbo tikslas: ištirti mokinių požiūrį į sociokultūrinės aplinkos svarbą mokyklos savivaldai.

Darbo uždaviniai:

  1. Apžvelgti mokslinę, pedagoginę ir kitą literatūrą nagrinėjamos problemos aspektu.

  1. Atskleisti sociokultūrinės aplinkos sąvoką bei svarbą.

  1. Ištirti mokinių savivaldos vaidmenį mokyklos sociokultūriniame gyvenime.

  1. Pateikti rekomendacijas pedagogams ir mokyklos vadovams siekiantiems bendradarbiauti su mokinių savivalda.

Tyrimo imtis: 186 gimnazistai (1 – 4 klasės) ir 186 vidurinės mokyklos mokiniai (IX – XII klasės).

Tyrimo metodai

Mokslinės literatūros lyginamoji analizė

Anoniminė paauglių anketinė apklausa.

Darbo struktūra: baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 dalys, (kurios suskirstytos į poskyrius) teorinės ir empirinės analizės pagrindu suformuluotos išvados ir rekomendacijos, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis. Darbo pabaigoje pateikiamas literatūros sąrašas bei priedai.


Turinys

  • ĮVADAS4
  •  
  • SOCIOKULTŪRINĖS APLINKOS PAŽINIMO TEORINIAI ASPEKTAI7
  •  
  • 1.1. Sociokultūrinės aplinkos sąvoka ……………………………7
  •  
  • 1.2. Sociokultūrinės aplinkos svarba ……………………………………………9
  •  
  • 1.3. Atviros mokyklos kūrimas14
  •  
  • MOKINIŲ SAVIVALDA KAIP INSTITUCIJA19
  •  
  • 2.1. Mokyklos savivaldos institucijos …… ……………………………19
  •  
  • 2.2. Mokinių savivaldos vaidmuo ugdymo institucijoje24
  •  
  • MOKINIŲ POŽIŪRIS Į SOCIOKULTŪRINĖS APLINKOS SVARBĄ MOKYKLOS SAVIVALDAI
  •  
  • 3.1. Tyrimo metodologinės nuostatos30
  •  
  • 3.2. Sociokultūrinės aplinkos įtaka mokyklos savivaldos institucijoms ….31
  •  
  • 3.3. Mokinių dalyvavimas savivaldoje39
  •  
  • IŠVADOS51
  •  
  • REKOMENDACIJOS52
  •  
  • SANTRAUKA53
  •  
  • SUMMARY54
  •  
  • LITERATŪRA56
  •  
  • PRIEDAI59

Literatūros sąrašas

  1. Anikejeva N. Mokytojui apie psichologinį klimatą mokykloje. – Kaunas: Šviesa, 1988, p. 96. – ISBN 5-430-00177-5
  2. Baršauskienė V., Leliūgienė J. Sociokultûrinis darbas bendruomenëje / Uþsienio ðaliø patirtis. – Kaunas: Technologija, 2001, p. 375. – ISBN 9955-09-048-0
  3. Bitinas B. Auklėjimo procesas. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1995, p. 46. – ISBN 9986-38-001-4
  4. Bitinas B. Ugdymo filosofijos pagrindai. – Vilnius: VPU leidykla, 1996, p. 202. – ISBN 9986-519-56-X
  5. Bendroji pilietinio ugdymo programa// Valstybės žinios. 2004, Nr. 108–405
  6. Civitas: JAV pilietinio ugdymo metmenys. – Vilnius: Leidybos centras, 1995, p. 206. – ISBN 0-89818-124-0
  7. Dalin P., Rolfe H. Mokyklos kultūros kaita. – Vilnius: Tyto alba, 1999, p. 264. – ISBN 9986-16-144-4
  8. Dobranskienė R. Mokyklos bendruomenės vadyba. – Klaipėda: KU, 2002, p. 183. - ISBN 9986-798-07–8
  9. Dumčienė A., Bajoriūnas Z. Ugdymo pagrindai. – Kaunas:Lietuvos kūno kultūros akademija, 2006, p. 160. – ISBN 9955-622-31-8
  10. Fullan M. Pokyčių jėgos: skverbimasis į ugdymo reformos gelmes. – Vilnius: Tyto alba, 1998, p. 126. – ISBN 9986-16-102-9
  11. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. Aš myliu kiekvieną vaiką. – Vilnius: Margi raštai, 1996, p. 118. - ISBN 9986-09-093-8
  12. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. – Kaunas: Šviesa, 1993, p. 264. ISBN – 5-430-01871-6

  1. Jovaiša L. Edukologijos pradmenys: vadovėlis. – Kaunas: Technologija, 1997, p. 270. – ISBN 9986-13-571-0
  2. Jovaiša L. Edukologijos įvadas. – Kaunas: Technologija, 1996, p. 186. – ISBN 9986-13-429-3
  3. Jovaiša L. Edukologijos pradmenys. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2001, p. 276.

– ISBN 9986-38-261-0

  1. Jovaiša L. Edukologijos įvadas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002, p. 226. – ISBN 9986-19-466-0

56

  1. Jovaiša L. Ugdymo mokslas ir praktika: analitinių straipsnių monografija. – Vilnius: Agora, 2001, p. 494. – ISBN 9986-633-36-2
  2. Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos žodynas. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2007, p. 335. – ISBN 9955-512-92-X
  3. Kvieskienė G. Demokratinis ugdymas socialiniame kontekste: tarptautinė patirtis.

Socialinis ugdymas VI. – Vilnius: Baltijos kopija, 2002, p. 109. – ISSN 1392-9569

  1. Kvieskienė G. Socializacijos pedagogika: įvadas į socialinę pedagogiką. - Vilnius: Baltijos kopija, 2000, p. 83. - ISSN 1392-7489
  2. Kievišas J., Kievišas A. Meninis ugdymas švietimo institucijoje. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2008, p. 106. – ISBN 978-9986-38-876-0
  3. Kučinskas V., Poderienė G. Ugdymo aplinkos ergonomika. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006, p. 121. – ISBN 9955-18-082-X
  4. Korotovas V. Mokinių savivalda. – Kaunas: Šviesa, 1981, p. 152. Ko – 384

  1. Kjaergaard E., Martinienė R. Demokratija kasdien: diskusijų ir sprendimų metodai

jaunimui ir suaugusiems. – Vilnius: Garnelis, 2000, p.46. ISBN 9955-428-07-4

  1. Kjaergaard E., Martinienė R. Penki sveikinimai demokratijai. – Danija: Freka, 1996, p.122. ISBN 87-986033-0-3
  2. Kjærgaard E. Martinėnienė R. Democracy Every Day: Discussion and Decision Models for Young People and Adults. Vilnius, 2000. p. 47

  1. Ядов В.А. Социологическое исследование : методология, программа, методы. –

  1. Lamanauskas V. Švietimo dimensijos. – Vilnius: Ciklona, 2007, p. 256. – ISBN 978-9955-695-57-8
  2. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrieji nuostatai. // Valstybės žinios. 1999, Nr.
  1. LR Švietimo įstatymas. // Valstybės žinios. 2003, Nr. 63 – 28530
  1. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. // Valstybės žinios. 1996, Nr. 33 – 807
  1. LR Vaiko teisių konvencija – Vilnius: Lietuvos Nacionalinis UNICEF Komitetas, 2001. – 30 p.
  2. Neformaliojo pilietinio ugdymo gairės// Valstybės žinios. 2004, Nr. 108–4058
  1. Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerijos pažyma "Dėl savivaldos institucijų veiklos bendrojo lavinimo mokyklose patikros// Valstybės žinios. 2002 - 08 - 13, Nr. 24
  2. Maceina A. Tautinis auklėjimas. – Kaunas: Šviesa, 1991, p. 352. – ISBN 5-430-01173-8
  1. Mokytojo knyga. Mano ir tavo šalis Lietuva.- Kronta, 2003, p. 259. - ISBN 9986 - 879-957
  1. Mokytojo knyga: Projektas pilietis. – Vilnius: Danielius, 2002, p. 43. - ISBN 9986 - 442 - 63–X
  2. Mokinių savivalda: (http://www.kzvm.ku.lt/kzvmnew/kzvmFrame/MokinSaviv.htm [ žiūrėta 2008 11 23]
  3. Poviliūnas A. Deveikis L. Pilietinis ugdymas mokykloje. – Vinius: Ovo, 1998, p. 231. -
  1. Stulpinas T. Ugdymo rezultatai. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 1996, p. 54. ISBN 9986 - 38 - 017 – 0

  1. Savivalda: http://mokykloszinios. smm.lt [ žiūrėta 2008 08 23]

  1. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve: jaunųjų sociologijos mokslininkų darbai. –

Vilnius: Leidykla, - 2006, p. 376. – ISBN 9955-20-117-7

  1. Vaiko, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė. – Vilnius: Elfrata, 2008, p. 48. – ISBN – 978-9955-562-55-9
  2. Vaivada R. Edukologija. – Vilnius: Santalka, 2007, p. 106. ISSN 1822-430

  1. Valatkienė S. Mokinių Savivalda – „aktyvios mokyklos patirtis. – Acta paedagogica vilnesia, 2001, p. 51. – ISSN 1392-5016
  2. Zaleskienė I. Pilietinio ugdymo socialinė dimensija. – Vilnius: Regioninis pilietinės edukacijos centras, 2004, p. 183. - ISBN 99559593-4-7
  3. Zaleskienė I. Dirbame kartu. Pilietinės visuomenės pagrindai: Mokytojo knyga 10 klasei. - Vilnius, 2000, p. 95. - ISBN 9986-9215-3-8
  4. Patrick J, Bahmueller F. Principles and practices of education for democratic citizenship, 1999 p. 89.
  5. Gutmann A. Democratic education: with a new prefave and epilogue, 1999 p. 130.

Reziumė

Autorius
livefree753
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Sociologija
Kaina
€13.11
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Spa 4, 2020
Publikuotas
2008 m.
Apimtis
69 psl.

Susiję darbai

Ar lengva gyventi daugiakultūrėje aplinkoje?

Sociologija Rašinys fruitella
Daugiakultūrė visuomenė – tai visuomenė, kurioje gyvena tautos skirtingų religijų, bei papročių. Lietuvoje yra vienintelis mietas, kuriame tai stipriai atsispindi – tai Kėdainiai....

Moters vaidmuo šiuolaikinėje šeimoje

Sociologija Referatas 2013 m. studentas3
Moteris, kaip ir vyras priklauso demografinei gyventojų grupei. Moters lytį lemia harmoniniai, anatomoniai ir fiziologiniai veiksniai, daugelis socialinių aplinkybių ir įstatymų fiksuota lytis...