Vertikalaus želdinimo Vilniuje galimybių studija

63 psl. / 13509 žod.

Ištrauka

 

            Šiame amžiuje, spartėjanti miestų urbanizacija lemia miestų skaičiaus padidėjimą, jie plečiasi, o to pasėkoje žmogus susiduria su daugybe ekologinių, ekonominių bei psichologinių problemų. Miesto užterštumas bei gausus atliekų susidarymas, nevienoda atskirų miesto dalių plėtra, verčia žmogų vis dažniau atsigręžti į gamtą, ir pasinaudojus „žaliojo dizaino“ (Basdogan & Cig, 2016)galimybėmis paversti miestą švaresne, sveikesne ir malonesne vieta gyventi.  „Prognozuojama, kad 2050 m. daugiau nei 2/3 viso pasaulio žmonių gyvens urbanizuotoje teritorijoje“ (Janišis, 2017). Prognozėms pasitvirtinus, miestuose išnyktų vis daugiau laisvų plotų, kuriuos galima būtų panaudoti želdiniams, kurie yra neatsiejama miesto žmogaus gyvenimo dalis. Miesto želdiniai yra reikalingi ne tik, kaip estetiniai objektai, bet taip pat jie grynina orą, žemina oro temperatūrą, padeda išsaugoti biologinę įvairovę, o tai pat ir teigiamai veikia žmogaus psichologinę būseną. Pasaulio didmiesčiai, kuriuose želdiniai užima itin nedidelę miesto dalį, kenčia dėl užterštumo problemų.  Kaip tokio likimo sulaukusį pavyzdį,  galima būtų paminėti vieną smarkiausiai urbanizuotų teritorijų pasaulyje, tai Hong Kongo miestą esantį Kinijoje (Smith, 2016). 2018 metais Hong Kongo užterštumo lygis viršijo Niujorko (JAV)  užterštumo lygį tris kartus, ir du kartus viršijo Londono užterštumo lygį (Boland, 2018). Jau XX amžiuje botanikai, kraštovaizdžio dizaineriai ir architektai suprato, kad norint sumažinti urbanizacijos poveikį žmogui ir aplinkai bei sukurti tvarkaus miesto modelį, reikia pasižiūrėti į viską kitu kampu, t.y. – į viršų.  Prancūzų kilmės botanikas, mokslininkas bei menininkas Patrick Blanc, laikomas vertikalaus želdinimo pradininku, pirmasis sukūrė unikalią sistemą, kurioje augalai gali augti vertikaliai ir be dirvožemio (Towers, 2014). Jo sukurta sistema palaikoma vandeniu, mineralinėmis medžiagos bei trąšomis, šiuo metu plačiai naudojama visame pasaulyje. Šiuo metu pasaulyje egzistuoja keletas vertikalaus želdinimo sistemų, kurios išsiskirsto į dar keletą kategorijų, jos bus apžvelgtos šiame darbe.

Šiai dienai, vertikalaus želdinimas yra itin aktualus pasauliui, o ir jo galimybės atrodo beribės. Persikėlus iš horizontalios plokštumos į vertikalią erdvę atsiveria naujos perspektyvos. „Žaliosios sienos“ ne tik padeda spręsti aplinkosaugines problemas – švarina ir grynina orą, sugeria smukias dulkeles, apsaugo nuo smogo, padeda išsaugoti biologinę įvairovę, mažina oro temperatūrą, bet taip pat turi teigiamą poveikį miestui architektūriniame kontekste. Vertikalaus želdinimo dizainu sukuriamas estetinis vaizdas, pastatai įgauna naujus pavidalus. Augalais galima pabrėžti tam tikrus architektūrinius elementus, arba paslėpti neestetinius. Taip pat, „žaliosios sienos“ sutvirtina pastatų sienas, izoliuoja jas nuo garso iš abiejų pusių ir tuo pačiu vėsina vidines patalpas („Ansglobal“, n.d.). Šiuo metu yra atlikta daugybė tyrimų, įrodančių tai, kad gamta turi itin teigiamą poveikį žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Remiantis tyrimo duomenimis, buvimas gamtoje mažina alerginių reakcijų poveikį, žemina kraujospūdį, mažina mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei atveria suvokimą į gilesnį savo kūno ir sveikatos pažinimą (Shanahan et al., 2016). Taip pat, buvimas gamtoje padeda malšinti nuovargį, stresą bei depresiją. Buvimas gamtoje padeda pasijusti pakylėtiems, sukurti ryšį su aplinka bei būti fiziškai aktyvesniems. Atlikti tyrimai rodo, kad užtenka 5 minučių gamtos apsuptyje tam, kad pajustume jėgų ir geresnės nuotaikos antplūdį („American Society of Landscape Architects“, n.d.). „Žaliosios sienos“ urbanizuotame mieste atlieka labai svarbią rolę žmogaus gerovei - padeda skubančiam ir lekiančiam miesto gyventojui prisiliesti prie gamtos ir jaustis tiek fiziškai, tiek psichologiškai sveikesniam.

Vilnius, nors ir nedidelis, tačiau sparčiai besiplečiantis Europos miestas. Pastebimos intensyvios statybos tiek pačiame mieste, tiek priemiesčio rajonuose. Tad užbėgant įvykiams už akių, ir plėtojant vertikalaus želdinimo galimybes šiame mieste, galima būtų sukurti daugiau žalių erdvių miesto gyventojams, kurios pagerintų ekologinį, ekonominį bei socialinį miesto klimatus.


Turinys

  • 1. VERTIKALAUS ŽELDINIMO KONSTRUKCIJOS IR TECHNOLOGINIAI VARIANTAI7
  • 1.1 Žalieji fasadai8
  • 1.2 Gyvosios sienos11
  • 1.3 Pergolės ir pastogės18
  • 1.4 Apibendrinimas19
  • 2. AUGALAI, NAUDOJAMI VERTIKALAUS ŽELDINIMO PROJEKTUOSE BEI JŲ BIOEKOLOGINĖS SAVYBĖS22
  • 2.1 Apibendrinimas24
  • 3. VERTIKALAUS ŽELDINIMO PROJEKTO APIBŪDINIMAS25
  • 3.1 Esamos situacijos analizė25
  • 3.2 Apibendrinimas28
  • 4. ANALOGŲ ANALIZĖ29
  • 4.1 Atšiaurumo zonos29
  • 4.2 Įgyvendinti projektai30
  • 5. VERTIKALAUS ŽELDINIMO PROJEKTO KONSTRUKCIJA IR TECHNOLOGIJA34
  • 6. VERTIKALAUS ŽELDINIMO DIZAINAS36
  • 6.1 Augalai36
  • 6.2 Kompozicija39
  • 7. ĮRENGIMAS40
  • 8. PRIEŽIŪRA42
  • 9. MAŽOSIOS ŽELDINIŲ ARCHITEKTŪROS STATINYS42
  • 10. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS45
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS47
  • SANTRAUKA53
  • SUMMARY54

Reziumė

Autorius
julijaa
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Dizainas ir technologijos
Kaina
€12.63
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 7, 2020
Publikuotas
2020 m.
Apimtis
63 psl.

Susiję darbai