Po plaukų šalinimo procedūrų pasireiškiančio nepageidaujamo poveikio valdymas

Temos aktualumas. Nepageidaujamų plaukų šalinimas šiais laikais yra siejamas ne tik su grožiu, tačiau ir su higiena, socialine padėtimi bei sveikata. Nors plaukų slinkimas yra didesnis estetinis rūpestis vyrams, plaukų augimas tam tikrose kūno srityse kelia didesnį susirūpinimą moterims.

Pasak Barth et al., Sonino et al., hirsutizmas nėra tik estetinė problema; ji neigiamai veikia ir psichologinę savijautą, ypač jaunų moterų (cituojama iš Escobar-Morreale et al., 2012). Plaukai, kuriuos siekiama pašalinti, tapo įprasta kosmetine problema, tačiau jų buvimas vis dar sukelia nemažai psichologinių sunkumų. Šis estetinis reiškinys skatina tiek specialistus, tiek vartotojus dairytis naujų, labiau veiksmingų plaukų šalinimo metodų.

Dažniausiai moterys sprendžia šią problemą šalindamos plaukus pačios (77 proc.), salonuose bei klinikose lankosi atitinkamai 5,3 proc. ir 15,5 proc. moterų (Rouzi et al., 2018). Plaukai įprastai yra šalinami trumpalaikiais būdais: skutantis, naudojant vašką, cukraus pastą, chemines kosmetines priemones arba juos pešiojant (Jo et al., 2015). Tačiau sparčiai populiarėja ilgalaikis plaukų šalinimas lazeriu bei šviesos šaltiniais (Wanitphakdeedecha & Alster, 2008).

Akivaizdu, jog šiuolaikinėje visuomenėje ne tik asmenys, kuriems pasireiškia hipertrichozė ar hirsutizmas, bet ir nedaug nepageidaujamų plaukų turintys žmonės taip pat siekia ilgam pašalinti plaukus bei renkasi ilgalaikius jų šalinimo metodus (Bs, Chittoria, Thappa, Mohapatra & Pandey, 2017). Plaukų šalinimas (nepriklausomai nuo pasirinkto būdo) yra sietinas su pašaliniu nemaloniu poveikiu: paraudimu, spuogelių atsiradimu, odos šerpetojimu, įauginėjančiais plaukeliais. Natūralu, jog skirtingi plaukų šalinimo būdai sukelia dažniausiai tai plaukų šalinimo metodikai būdingą nepageidaujamą poveikį, nors nemažai priklauso ir nuo kliento odos bei plauko ypatybių.

Šis tiriamasis darbas aktualus tuo, jog kosmetologas turi ne tik kokybiškai pašalinti plaukus, tačiau gebėti valdyti galimą kylantį nepageidaujamą poveikį ar sumažinti jo pasireiškimo laipsnį bei informuoti klientą apie tinkamą odos priežiūrą. Mokslinėje literatūroje gausu tyrimų, susijusių su ilgalaikiais šalinimo metodais ir po jų pasireiškiančiu nepageidaujamu poveikiu, bet mažai informacijos apie poveikio valdymą po trumpalaikių plaukų šalinimo procedūrų. Nepakanka mokslinių tyrimų nepageidaujamo poveikio valdymo tema. Trūksta metodinių rekomendacijų, kosmetinės problemos sprendimo būdų, kurie būtų prieinami kiekvienam. Klientai aptarinėja savo problemas neprofesionalioje aplinkoje, dalijasi patarimais, kurie nėra moksliškai pagrįsti, patikrinti bei saugūs. Todėl kyla probleminis klausimas — kokie kosmetologiniai būdai taikomi siekiant valdyti plaukų šalinimo procedūros nepageidaujamą poveikį?

Tyrimo tikslas — atskleisti po plaukų šalinimo procedūrų pasireiškiančio nepageidaujamo poveikio valdymo būdus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Susieti po plaukų šalinimo pasireiškiantį nepageidaujamą poveikį ir priežastis teoriniu aspektu.
2. Nustatyti dažniausiai pasireiškiančius nepageidaujamus poveikius po plaukų šalinimo procedūros.
3. Identifikuoti nepageidaujamo poveikio pagrindinius valdymo ypatumus.

Tyrimo objektas – po plaukų šalinimo procedūros pasireiškiančio nepageidaujamo poveikio valdymo būdai.

Tiriamieji:

• Plaukų šalinimo specialistai, kurie atlieka procedūras nemažiau 3 metų.
• Respondentai, kuriems pasireiškia nepageidaujamas poveikis po plaukų šalinimo procedūrų.

Tiriamųjų imtis:

• Kokybiniame tyrime — 4.
• Kiekybiniame tyrime — 186.

Tyrimo metodas – apklausa (Žydžiūnaitė, 2011).