Tarpinstitucinis bendravimas: VŠĮ "Rastis" ir VŠĮ "Valakupių reabilitacijos centras"

Lietuvoje institucijos, darbuotojai vis dažniau pastebi, kad jiems pritrūksta pačių institucijų noro bendradarbiauti. „Tarpinstitucinėje veikloje labai svarbi kiekvieno pagalbos teikėjo atsakomybė, visų jų tinkama elgsena vienas kito atžvilgiu ir tikslų derinimas su kiekvienos institucijos tikslais“ (Misiukevičienė, Putauskienė, 2009). Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje nėra pilnai išplėtotas. Panagrinėjus įvairių įstaigų vidines tvarkas galima pastebėti konfidencialumo principą, kuriuo naudojantis įstaiga tiesiog negali teikti informacijos/ bendradarbiauti su kitomis institucijomis, nors tai ir apsunkina darbą. Tokių įstaigų, kaip medicinos centrai, Darbo birža, Savivaldybės, bendradarbiavimas su  reabilitacijos centrais yra vienas iš svarbiausių pavykusio proceso bei gydymo dalių. Nes „bendradarbiavimo sėkmę užtikrina tiksliai apibrėžtos bendradarbiaujančių institucijų veikimo ribos, tik joms būdingų vaidmenų žinojimas ir atlikimas“ (Merfeldaitė ir Railienė 2007).  Tik dalindamiesi informaciją apie klientą, žinodami viską, darbuotojai gali sutelkti dėmesį į didžiausias problemas ir padėti klientui jas išspręsti.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra svarbus elementas socialinio darbo srityje. Socialinio darbo  procesas susidaro iš trijų tarpusavyje sąveikaujančių komponentų: kliento, aplinkybių ir socialinio darbuotojo. Socialinis darbuotojas supranta visuomenę ir joje esančias individų taisykles, taip pat pažįsta žmones, juos supančią aplinką. Socialinio darbuotojo klientu gali būti ne tik asmuo, bet ir žmonių grupė, bendruomenė ar net  visuomenė. Tad pats socialinis darbas yra sąveika ne tik tarp žmonių, o ir institucijų veiklos pagrindas. Taigi socialiniam darbuotojui yra  svarbu, kad bendradarbiavimas pavyktų, o kitos institucijos savanoriškai bendradarbiautų siekiant geriausių rezultatų.

Nors Lietuvoje yra nemažai kuriamų strategijų, planų, įstatymų, kurie galėtų padėti lengviau bendradarbiauti institucijoms, visa tai baigiasi su kiekvieno plano, įstatymo, strategijos numatytu terminu.  Reikiamas įvairių įstaigų tarpinstitucinis bendradarbiavimas su reabilitacijos centrais nutrūksta, nes nėra pilnai įstatymiškai įteisintas.

Psichosocialinių ir profesinių reabilitacijų centrai Lietuvoje yra pradėti diegti nuo 2000 metų, tik po įsikūrimo  pradėti projektai, skirti tarpinstituciniam bendradarbiavimui aktyvinti ir plėsti, tai parodo, kad Lietuvoje nėra pakankamai ištyrinėtas reabilitacijos centrų tarpinstitucinis bendradarbiavimas su įstaigomis: darbo birža, sveikatos centrais, savivaldybėmis, seniūnijomis, vaikų namais, dienos centrais bei dar dauguma įstaigų, kurios yra svarbios gydymo procesui. Darbo autoriai pasirinko tyrimui VšĮ „Valakupių reabilitacijos centrą“ ir VšĮ „Rastis“, todėl, kad šie reabilitacijos centrai Vilniuje teikia ne tik profesinės, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, bet ir įvardina save, kaip aktyviai bendradarbiaujančias įstaigas, kurios dažnai susiduria su tarpinstitucinio bendradarbiavimo sunkumais. Darbo autoriai pasirinko šią temą: „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas teikiant reabilitacijos paslaugas : VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“ ir VšĮ „Rastis“, nes  mano, kad pagerinus reabilitacijos centrų tarpinstitucinį bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis, galima pasiekti dar geresnių rezultatų žmonių turinčių negalią labui.

Problemos aktualumas

Žmogus atėjęs į reabilitacijos centrą bei pasirinkęs psichosocialinę ar profesinę reabilitaciją gali mokytis naujos specialybės. Tačiau žmogus yra mokomas ne tik pasirinktos specialybės pagrindų. Naujam klientui yra sudaroma nauja programa, su juo atskirai yra dirbama ties jo poreikiais, norais, galimybėmis, tikslais, sprendžiamos jo asmeninės problemos: socialinės, psichologinės  bei finansinės. Dažnai socialiniam darbuotojui, kuris prisiima atsakomybę už klientą, bando spręsti tuo metu iškilusias problemas, yra reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Tokiais atvejais, kada darbuotojui yra labai reikalingas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis yra labai svarbu, kad jis pavyktų ir būtų naudingas teikiant pagalbą. Vokiečių psichiatro Furnisso nuomone, norint, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas būtų veiksmingas: „tarpinstitucinės veiklos metu būtina išsiaiškinti ir konkrečiai apibrėžti kiekvienos, specialistų sistemai priklausančios įstaigos ir kiekvieno specialisto oficialią atsakomybę ir uždavinius, susieti konkrečius įstaigos tikslus ir veiksmus su platesniu kelių sričių specialistų vykdomos intervencijos kontekstu, bei gerbti kitų specialistų ar įstaigų užimamą poziciją ir jų profesinę atsakomybę (Furnissas, 2000). Bendradarbiavimo sistemos kūrimas yra vienas esminių socialinio darbo intervencijos proceso sudėtinių dalių. Socialinis darbuotojas siekia susieti klientą su pagalbą teikiančiomis sistemomis (Šatkauskienė, 2016). 

Taigi apibendrinus autorių, mokslininkų, psichiatrų idėjas bei nuomones, šiame darbe atskleidžiama, kad pagalbos proceso klientui metu yra labai svarbus įstaigų tarpinstitucinis bendradarbiavimas įvairiais klientui iškilusiais gyvenimiškais klausimais. Reikalingas ir  pats darbo pasidalijimas tarp įstaigos darbuotojų, ne tik savo, bet ir kitų darbuotojų darbo uždavinių, tikslų bei darbo profesinės atsakomybės žinojimas ir supratimas. Siekiant, kad šios pasiūlytos idėjos pavyktų ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo metu  būtų efektyvios, darbo autoriai tolimesniame darbe bandys atskleisti tarpinstitucinio bendradarbiavimo naudą bei tikslus.

Darbo tikslas - Išsiaiškinti ar reabilitacijos centrų tarpinstitucinis bendradarbiavimas su medicinos įstaigomis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis įstaigomis yra efektyvus. 

Tyrimo objektas

 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Darbo uždaviniai

1. Išanalizuoti literatūros šaltinius, siekiant išsiaiškinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo sampratą, formas, požymius.
2. Išsiaiškinti, su kokiomis institucijomis ir kokiais tikslais dažniausiai bendradarbiauja „Valakupių reabilitacijos centras“ ir „Rastis“.
3. Išsiaiškinti su kokiomis problemomis susiduria reabilitacijos centrų darbuotojai, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis.
4. Išsiaiškinti, ar įstaigų „Valakupių reabilitacijos centras“ ir „Rastis“ vykdomas tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra efektyvus.
5. Išsiaiškinti, kokią reikšmę tarpinstituciniame bendradarbiavime su „Valakupių reabilitacijos centru“ ir reabilitacijos centru „Rastis“, turi įstaigos žinomumas, darbuotojų patirtis ir kvalifikacija bei bendravimo būdas (susitikimas, bendravimas telefonu, elektroninis paštas).
6. Išsiaiškinti, kas yra sėkmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir ko trūksta, kad jis būtų visada sėkmingas.