Dekoratyvinių sumedėjusių augalų asortimentų kaita medelynuose

Įvairiuose Lietuvos želdynuose nuolat didinama medžių ir krūmų įvairovė, kasmet introdukuojami vis nauji sumedėję augalai. Kartu su vietinės floros atstovais jie labai svarbūs mūsų gyvenamajai aplinkai – atlieka estetinę ir fitosanitarinę funkciją, teikia prieglobstį smulkiajai faunai, kai kurie naudojami mitybai, vaistams, namų ūkio reikmėms (Straigytė, Juknevičius, 2005).

Kol kas nėra tikslių duomenų kada Lietuvoje pradėtos auginti sumedėjusių augalų dekoratyviosios formos. Neabejotina, kad XIX a. pradžioje mūsų želdynuose buvo galima pamatyti 10-20 įvairių lapuočių dekoratyviųjų formų (Skridaila, 1996; Strumillo, 1820). Po šimtmečio jų introdukuota jau kelios dešimtys. Dvarų parkuose neretos buvo  paprastojo klevų, baltojo gluosnio, paprastojo ąžuolo, baltosios sedulos, paprastojo lazdyno dekoratyviosios formos. Iš botanikos sodų, dvarų parkų, vėliau ir miškų urėdijų medelynų šie augalai paplito miestų ir gyvenviečių želdynuose, įstaigų teritorijose, sodybose (Baronienė, 2002).

Svetimžemiai sumedėję augalai šalia Lietuvos kunigaikščių ir didikų pilių pradėti auginti XV a. pirmoje pusėje. Egzotiniais medžiais ir krūmais susidomėta XVII a. antroje pusėje, kada Lietuvos žemvaldžiai, siekdami Vakarų Europos šalių pavyzdžiu, prie savo dvarų pradėjo kurti parkus (Boguševičiūtė ir kt.,1963).

Intensyvus žemės ūkis, besiplečianti pramonė, gyventojų koncentracija miestuose ir gyvenvietėse, didėjantis kelių tinklas sumažina natūralių želdynų plotus. Vykstant urbanizacijai, želdynų svarba žmogaus gyvenimo ir darbo aplinkoje didėja dar ir todėl, kad dalis pramonės įmonių išmeta į aplinką žalingų medžiagų arba yra nepritampančios prie aplinkos, neestetiškos išvaizdos. Šių nepageidaujamų reiškinių poveikį iš dalies gali sumažinti želdynai (Januškevičius ir Budriūnas, 1987).

Lietuvos klimato sąlygos pakankamai palankios daugelio introdukuotų sumedėjusių augalų auginimui. Deja, ne visada teisingai yra pasirenkama įvežamų augalų asortimentas. Neatsižvelgiama į klimatinius skirtumus. Nemažai naujų augalų jau pirmąją žiemą mažiau ar daugiau apšąla. Minėta priežastis ir paskatino nuodugniau pasidomėti iš Vakarų Europos šalių įvežamų dekoratyvinių medžių ir sodmenų asortimentu jų platesnio auginimo perspektyvomis (Januškevičius, 2000).

Ryškų postūmį augalų introdukcijai ir aklimatizacijai padarė 1923 m. įkurtas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas. Tai liudija ne tik turtinga introdukuotos dendrofloros rūšinė sudėtis, gausios individualios dendrologinės kolekcijos, išsibarsčiusios po visus šalies rajonus, neišskiriant ir Vakarų Lietuvos. Tarybiniais metais šalies introdukuotos dendrofloros genofondą labai praturtino šalies sodininkai mėgėjai (Januškevičius, 2002).

Lietuvos klimato sąlygos pakankamai palankios daugelio introdukuotų sumedėjusių augalų auginimui. Tai liudija ne tik turtinga introdukuotos dendrofloros rūšinė sudėtis, bet ir gausios individualios dendrologinės kolekcijos, išsibarsčiusios po visus šalies rajonus, neišskiriant ir atšiauriausio klimato požiūriu regiono – Rytų Lietuvos. Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas klimato šiltėjimas, metų laikų kontrastingumo mažėjimas, vegetacijos periodo ilgėjimas turi įtakos ir augalų introdukcijai – keičia introdukuotų augalų augimo ir vystymosi eigą, sudaro prielaidas naujų augalų rūšių iš jūrinio klimato zonų introdukcija (Bukantis ir kt., 2001; Baronienė ir Romanovskaja, 2005).

Darbo tikslas: Išanalizuoti dekoratyvinių sumedėjusių augalų asortimentų kaitą valstybininiuose medelynuose.

Darbo uždaviniai:

1. Dekoratyvinių sumedėjusių  augalų  asortimentų kaita valstybiniuose medelynuose 1937 metais.
2. Dekoratyvinių sumedėjusių augalų asortimentų kaita valstybiniuose medelynuose 1970 metais.
3. Dekoratyvinių sumedėjusių augalų  asortimentų kaita valstybiniuose medelynuose 2004 metais.
4.   Dekoratyvinių augalų asortimentas 2019 m. valstybiniame Raudondvario medelyne.
5. Dekoratyvinių augalų asortimentų kaita įvairiais laikotarpiais.