Daiktavardžio "liežuvis" frazeologizmų analizė

Kalba – tam tikra ženklų sistema, perteikianti kiekvienos tautos savitą, nepakartojamą pasaulėvaizdį. Žodžiais pavadinami tikrovės dalykai ir reiškiniai, apimantys visas žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis, jį supančią tikrovę ir jo dvasinį pasaulį; žodžiais įvardijami tikrovės daiktai ir požymiai, reiškiami daiktų, minčių, jausmų santykiai.

Frazeologizmai nuo seno traukia leksikografų akis. Kaip iliustraciniai, bet papildomai paaiškinti pavyzdžiai, jie įtraukiami į įvairius aiškinamuosius ir specialiuosius (sinonimų, antonimų ir kt.) žodynus. Tačiau specifinė frazeologizmo sandara, reikšmės vientisumas, vartosenos vaizdingumas nuolat kėlė ir tebekelia leksikografams problemų rengiant vien frazeologizmų žodynus, grindžiant jų sandarą tam tikrais specialiai nustatytais principais. Tokių žodynų reikalingumą ypač rodo didėjantys rašytojų, žurnalistų, oratorių, ieškančių tikslios ir vaizdžios minčių raiškos, poreikiai.

Darbo objektas – daugiareikšmio lietuvių kalbos daiktavardžio liežuvis frazeologija (frazeologiniai junginiai ir jų struktūriniai bei semantiniai tipai).

Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas yra išanalizuoti frazeologinius junginius, kurių dėmuo yra daiktavardis liežuvis ir sudaryti jų sisteminį žodynėlį. Analizuojant tiriamąją medžiagą, buvo keliami šie uždaviniai:

1) glaustai apžvelgti kalbininkų darbus iš lietuvių bei kitų tautų frazeologijos;

2) struktūriškai suklasifikuoti daiktavardžio liežuvis frazeologizmus;

3) semantiškai suklasifikuoti daiktavardžio liežuvis frazeologizmus;

4) sudaryti daiktavardžio liežuvis frazeologizmų reikšmių schemą.

Darbo naujumas bei aktualumas. Iki šiol nėra ištirta ir aprašyta žodžio liežuvis leksinė semantinė struktūra. Kintant žodžio semantikai iškyla būtinybė kuo tiksliau ir adekvačiau pateikti leksikografijos praktikoje daugiareikšmio žodžio semantinę struktūrą, todėl ši problema yra aktuali sudarant tiek aiškinamuosius, tiek dvikalbius, tiek įvairių terminų žodynus. LKŽ[1] VII yra išleistas beveik prieš 50 metų. Per tą laiką lietuvių kalboje galėjo atsirasti naujų junginių su daiktavardžiu liežuvis, kurių pagrindu gali būti sudaromos naujos reikšmės. Darbas svarbus rengiant kompiuterinę LKŽ ir DŽ[2] versijas, nes, atlikus šitą analizę, paaiškės, kaip galima kuo tiksliau aprašyti bei išdėstyti žodžio liežuvis semantinę mikrosistemą.

Darbe yra keliama problema, susijusi su lingvistinių sąvokų, kurios apibūdina įvairius frazeologizmų tipus, kūrimu ir vartojimu. Apibendrinant skaitytą teorinę literatūrą iš frazeologijos, įdomu nustatyti, kurie terminai yra versti iš kitų kalbų, o kurie sukurti mūsų leksikologų.

Darbas yra naudingas leksikografijos teorijai ir leksikografijos praktikai, nes tyrimo rezultatais bei išvadomis galės pasinaudoti mokomųjų frazeologijos priemonių rengėjai.

Įdomi tiriamojo žodžio frazeologija bei jos analizė pagilins frazeologinio junginio sampratą, parodys kalbos unikalumą, padės atskleisti kalbos specifiką.

Tyrimo metodika. Tyrimas yra sinchroninis, nes apima kalbos būklę (būtent frazeologizmų su daiktavardžiu liežuvis) tam tikru momentu (t.y. dabar).

Darbo metodas. Pasirinktas analitinis ir aprašomasis darbo metodas.

Teorinės darbo prielaidos. Šis tyrimas remiasi moksliniais bendrinės lietuvių kalbos leksikologijos darbais, taip pat lietuvių kalbos frazeologijos darbais. Pagrindiniai terminai bei sąvokos paremti E. Jakaitienės, J. Barauskaitės, J. Palionio, J. Lipskienės, K. Vosylytės, B. Kalinausko, V. Drotvino, V. Vinogradovo ir R. Koženiauskienės straipsniais iš „Kalbos kultūros“ sąsiuvinių, „Lietuvių kalbotyros klausimų“, „Mūsų žodžio“ ir kitų leidinių.

Tyrimo medžiaga. Pavyzdžiai iš visų išleistų frazeologijos žodynų, LKŽ, grožinės literatūros yra pateikti 2 priede, žr. 74 – 87 p.

Darbo struktūra. Darbas suskirstytas į keturias dalis. Pirmoje dalyje pateikiama glausta lietuvių kalbos frazeologizmų tyrimo apžvalga: terminų frazeologija ir frazeologizmas sąvokos, aptariami kalbininkų darbai iš frazeologijos, pateikiami bendrieji frazeologizmų klasifikacijos principai, taip pat struktūrinis ir semantinis frazeologizmų skirstymas. Trečioji ir ketvirtoji dalys – struktūrinis ir semantinis daiktavardžio liežuvis frazeologizmų skirstymas. Darbas baigiamas bendrosiomis išvadomis. Pateikiamas literatūros sąrašas, sutrumpinimai. Darbo pabaigoje kaip priedas pateikiama daiktavardžio liežuvis frazeologizmų reikšmių schema (žr. 63 – 73 p.).

[1] LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas.

[2] DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas .