Štampavimo procesas. Štampo gamyba

Technologinis procesas, kai detalės arba jų ruošiniai gaminami plastiškai deformuojant šaltus arba karštus metalus vadinamas metalų apdirbimas spaudimu. Ruošiniai, skirti apdirbti spaudimo būdu yra plieno ir spalvotųjų metalų luitai, galimas valcuotas rūšinis ir lakštinis metalas. Šis metalų apdirbimo būdas – pažangus, ekonomiškas ir labai našus. Taikant metalo apdirbimą spaudimo būdu, svarbiausia pasiekti, jog kaltinio matmenys būtų kiek galima tikslesni būsimos detalės formai ir matmenims.

Apdirbimas spaudimu pasižymi:

1) Dideliu greičiu iš karto apdirbamas visas ruošinio tūris arba tam tikra jo dalis, todėl procesas yra labai našus;

2) Detalės apdirbtos spaudimu yra geros struktūros ir pasižymi geromis mechaninėmis

savybėmis (stiprumu, plastiškumu, smūginiu tąsumu). Būtent dėl šios savybės smūgine apkrova apkraunamų detalių ruošiniai visuomet apdirbami spaudimu;

3) Šaltai apdirbant spaudimu, metalas sukietinamas, tačiau dėl to padidėja metalo mechaninis stiprumas ir kietumas, bet sumažėja jo plastiškumas;

4) Apdirbant spaudimu, sutaupoma nemažai metalo, nes deformacijos procese atliekos nesudaro daugiau kaip 20...25%;

Šaltasis štampavimas – tai štampavimas su neįkaitintais ruošiniais. Dėl to daugumos metalų štampavimas šiuo metodu atitinka šaltosios plastinės deformacijos sąlygas, tačiau vis dėl to daug rūšių šaltas plienas yra beveik neplastiškas, todėl jį labai sunku daug deformuoti. Pagal gaunamą rezultatą šaltasis štampavimas skirstomas į tūrinį ir lakštinį štampavimą. Šaltuoju tūriniu formavimu gaminamos sudėtingos formos detalės atviruose ir uždaruose štampų latakuose. Gaunami tikslesni matmenys ir glotnesnis paviršius nei karštai štampuojant, tačiau čia reikalingas didelis slėgis (aliuminiui atviruose latakuose 6...8, uždaruose – 10...12 MPa). Dėl to šiuo formavimo būdu iš plastiškų spalvotųjų metalų arba jų lydinių gaminama nedidelės detalės tikslios mechanikos prietaisams, radiotechnikai ir kt

Karštasis štampavimas – tai štampavimas su įkaitintais ruošiniais juos plastiškai deformuojant specialiu įrankiu, vadinamu štampu. Kiekvieną štampą sudaro bent dvi dalys: viršutinė ir apatinė. Abiejose štampo dalyse daromos specialios išėmos, kuriose pakeičiama ruošinio forma. Viršutinės ir apatinės štampo dalies išėmų pora sudaro štampavimo lataką. Ruošinys į štampą dedamas tada, kai štampo viršutinė dalis yra pakilusi į aukščiausią padėtį. Toliau veikiant štampavimo mašinai, viršutinė štampo dalis artėja prie apatinės ir taip ruošinys yra palaipsniui deformuojamas, kurio metalas užpildo visą latako tūrį.. Lyginant su kalimu, štampavimas turi daug pranašumų:

• keliasdešimt kartų našesnis;
• gauti kaltiniai vienodesni ir tikslesni;
• štampuoto kaltinio matmenų tolerancijos 3 - 4 kartus mažesnės negu kalto;

Būtent tai sumažina tolimesnio mechaninio apdorojimo apimtis. Šių dienų karštojo štampavimo technologija yra sudėtinga atskirų operacijų seka, kurią sudaro:

1. pradinio metalo priėmimas ir jo pjaustymas į reikiamo ilgio ruošinius;

2. ruošinių kaitinimas štampavimui;

3. štampavimas;

4. kaltinių išlajos apkirtimas;

5. terminis apdorojimas;

6. kaltinių valymas;

7. tiesinimas ir kalibravimas;

8. tarpoperacinė ir galutinė kaltinų kontrolė

8. tarpoperacinė ir galutinė kaltinų kontrolė