LR kariuomenės karo medicinos tarnyba 1991 – 2006

Karo medicinos tarnyba kaip struktūrinė kariuomenės dalis atsirado XVIII a., kai atsirado reguliariosios kariuomenės. Tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės daliniuose jau buvo po gydytoją (felčerio etatas).

Karo medicinos tarnyba ėmė kurtis ir plėtotis politiškai ir ekonomiškai pranašesnėse šalyse, kur kariavimas buvo ekonomikos dalis, jos pajamų šaltinis. Anksčiau valstybės kariaudavo kas 20-25 metai, tada, kai išaugdavo nauja karta, tinkanti karui. Tačiau, atsiradus poreikiui kariauti dažniau, buvo ieškoma būdų, kaip performuoti kariuomenės fizines galias daug greičiau. Karių gydymas laiku buvo vienas tokių būdų. Aišku, tai atitiko ir taikaus meto poreikius, kažkas turėjo rūpintis, gaminti, statyti bei kurti dvasines vertybes.

Lietuvos Respublikos karo medicinos tarnybos įkūrimo data laikoma 1918 m. gruodžio 4 d. Tądien ministro pirmininko įsakymo krašto apsaugai Nr. 3 dr. Vladas Nagevičius buvo paskirtas eiti karo medicinos (sanitarijos) skyriaus vedėjo pareigas. Tarpukario Lietuvos karo medicinos tarnybos žinioje buvo Kauno karo ligoninė, Alytaus karo ligoninė ir dvi karinės sanatorijos[1]. Ambulatorijos veikė įgulose. Vykstant pokario pasipriešinimo kovoms, buvo sunku organizuoti partizanų medicininį aprūpinimą. Trūko personalo bei medicininių priemonių.

Šiuolaikinę karo mediciną pradėjome kurti iš naujo, neturėdami nei tradicijų, nei patirties. Tik keletas gydytojų buvo etatiniai karininkai. Kiti, baigę civilines aukštąsias medicinos mokyklas, turėjo tik atsargos karininko pažymėjimus. Reikėjo kurti sistemą, sugebančią teikti visapusišką medicinos pagalbą besikuriančiai kariuomenei. Tuo metu karo medicina nebuvo prioritetinė sritis, nes reikėjo spręsti pačias elementariausias besikuriančios kariuomenės problemas.

Tarpukario Lietuvos karo sanitarijos tarnybos formavimąsi ir 1918 m. pab. – 1934 m. laikotarpio veiklą ištyrė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto studentė Odeta Liudvikauskaitė 2004 metais istorijos bakalauro darbe “Karo sanitarijos tarnyba 1918 m. pabaigoje-1934 m.”[2]. Autorė objektyviai įvertino tarnybos veiklą tiek karo, tiek ir taikos metu. Aiškinosi, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sukurtas Sanitarijos skyrius, vykdęs tolimesnius Karo sanitarijos tarnybos organizavimo darbus, apžvelgė šios institucijos pavadinimus ir struktūrinę kaitą bei kt. klausimus. Todėl mes savo darbu bandysime pratęsti šios tarnybos istorijos tyrimus, analizuosime tarnybos atkūrimo 1991 metais priežastis, aptarsime tikslus bei veiklos etapus, struktūrą, apžvelgsime organizavimo darbus bei kai kuriuos kitus klausimus.

Po ilgo okupacijos laikotarpio 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomybės valstybės atkūrimo aktą. Tada svarbiausia buvo nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinti valstybės suverenumą. Nepriklausomą valstybę reikėjo pradėti kurti iš naujo. Šalyje tuo metu dar veikė okupacinės valstybės institucijos. Vienas iš svarbiausių darbų buvo pasiekti, kad iš Lietuvos teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė Sovietų Sąjungos kariuomenė ir sukurta Lietuvos kariuomenė.

1990 metais buvo pradėta formuoti krašto apsauga. Kiekvieno lietuvio atmintyje bei širdyje išliks Sovietų Sąjungos agresiją, kurią patyrėme 1991 m. sausį, kuomet SSRS ginkluotosios pajėgos Vilniuje ir kitose šalies vietovėse jėga užėmė svarbiausius šalies objektus. Šie tragiški įvykiai ir paskatino spartesnį krašto apsaugos formavimą. Todėl neabejotinai buvo svarbūs ir karo medicinos tarnybos atkūrimo darbai.

Nors Karo medicinos tarnybos sąvoka atsirado tik nuo 1998 metų[3], mes kaip bendrinį terminą pasirenkame Karo medicinos tarnybos sąvoką.

Lietuvos istoriografijoje apie atkurtos Karo medicinos tarnybos (toliau – KMT) kūrimo pradžią nėra išleista daug publikacijų, todėl darbas pagrindinai parašytas remiantis archyviniais dokumentais, saugomais KMT archyve, taip pat oficialiais Krašto apsaugos departamento (toliau – KAD) bei Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM), Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentais. Vertingos informacijos apie KMT veiklą pavyko rasti KAM leidžiamame žurnale “Karys“ bei žurnale “Lietuvos sveikata“.

[1] G. Berkevičius, Karo medicinos raida, Karys, 2000, nr. 4, p. 24 - 25.

2 O. Liudvikauskaitė, Karo sanitarijos tarnyba 1918 m. pabaigoje – 1934 m., Kaunas, 2004.

[3] 1998-05-07 KA ministro Įsk. 488, Dėl KMT reorganizavimo, KMTA, b.1, l. 17-18.