Lyčių faktorius interneto portale Delfi - lytis, tematika ir kalba

Bakalauro darbo temos aktualumas. Pasak A.Tereškino (2004), “diskusijos apie žiniasklaidos vaidmenį, įtaką ir jos poveikį vartotojui-piliečiui vyksta jau seniai.” Kaip nurodo M.Jankauskaitė (2008), visuomenėje žiniasklaidai tenka išskirtinis vaidmuo, nes jai suteikta galia parodyti „socialiai priimtinus“ žmonių santykius, gyvenimo būdą, paviešinti arba paversti „nematomomis“ kai kurias žmonių grupes, manipuliuoti jų statusu, garbe, pripažinimu. Autorė taip pat nurodo pagrindinis žiniasklaidos naudojamas įrankis yra kalba, kuria “apibrėžia, aprašo, vertina mus ir pasaulį”, todėl kalba laikoma svarbia socializacijos priemone. Pastebima, kad kalba formuoja ir lyčių sampratą (Jankauskaitė, 2009). Pažymėtina, kad ne tik kalba formuoja lyčių samprata, bet ir lyties faktorius yra aktualus kalbai, o ypač kalbai ir temoms, kuris aptinkamos žurnalistikoje.

Pabrėžtina, kad lytis kaip faktorius žurnalistikoje konstatuojamas ir teisės aktų lygmeniu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programos patvirtinimo (2015) nurodoma, kad “ES teisės aktai ir strateginiai dokumentai skatina žiniasklaidą prisidėti siekiant lyčių lygybės ir draudžia diskriminaciją dėl lyties visuomenės informavimo priemonėse.” Be to, ES Tarybos išvadose, priimtose 2013 m. birželio 14 d. Airijos pirmininkavimo ES Tarybai metu, konstatuojama, kad žiniasklaida gali teigiamai prisidėti siekiant lyčių lygybės, pavyzdžiui, formuodama nediskriminacinį moterų ir vyrų įvaizdį tiek pateikiamoje informacijoje, tiek reklamose (Nutarimas dėl lygių galimybių programos, 2015).

I.Astrauskaitė (2005) teigia, kad tyrinėti žiniasklaidą moteriškumo bei vyriškumo aspektais populiaru, todėl dažnai kalbama ir rašoma apie žiniasklaidos kuriamus moters ar vyro įvaizdžius. Tačiau reikalinga pažvelgti iš kitos pusės, t.y. analizuoti ne žiniasklaidos priemonių sukurtą produktą, bet pažvelgti į asmenis, kurie tą produktą kuria ir pateikia visuomenei, t.y. žurnalistus ir kaip jų lytis veikia žurnalistikoje pateikiamas temas ir kalbėjimą (Astrauskaitė, 2005).

Atsižvelgiant į tai, kad lyties tematika šiais laikais vis dar išliekia aktuali, be to, į tai, kad svarbu tampa ir tai, kokia yra lyties bei žurnalistikoje analizuojamų temų sąsaja, laikytina, kad bakalauro darbo tema yra aktuali.

Bakalauro darbo problema: kokia yra sąsaja tarp lyties faktoriaus ir temų interneto portale „Delfi“?

Bakalauro darbo temos ištirtumas. Lietuvoje lyties faktorius žurnalistikoje nebuvo plačiai nagrinėtas. M.Jankauskaitė (2009) nagrinėjo kultūrinį lyčių tapatybių formavimą žiniasklaidoje; J.Pivorienė (2012) tyrė lyties stereotipus, formuojamus elektroninės žiniasklaidos; M.Stonkienė (2003) nagrinėjo lyčių socialinius stereotipus Lietuvos žurnaluose. A.Maslauskaitė (2002) analizavo moterims skirtos žiniasklaidos raida Lietuvoje. M.Jankauskaitė (2008) aptarinėjo (ne)stereotipinę lyčių reprezentaciją žiniasklaidoje. L.Stundžė (2009) nagrinėjo lyties ir organizacijos komunikacinį aspektą. R.Matkevičienė (2003) tyrė lyčių socialinių stereotipų formavimą Lietuvos televizijų laidose.

Tarp užsienio autorių lyties faktorius nagrinėtas kiek plačiau: lyties faktoriaus ir žiniasklaidos sąsajas tyrė D.Bamman irk t. (2014); H.A.Schwartz ir kt. (2013). C.Carter ir kt. (2014) pateikia išsamius žiniasklaidos ir lyties koegzistavimo tyrimus. K.Ross (2010) tyrė moterų ir vyrų identitetus žiniasklaidos fone. R.L. Collins (2011) analizavo lyties vaidmenio turinį žiniasklaidoje. M.De Bruin (2014) aptarė lyties faktorių naujienų portaluose. L.Steiner (2012) aiškino lyčių skirtumus žurnalistikoje.

Taigi, nors mokslinės literatūros šia ir giminingomis temomis yra, vis tik darytina prielaida, kad daug aktualių mokslinių darbų, kuriuose būtų nagrinėjama išskirtinai šio bakalauro darbo tema – lyties faktorius žurnalistikoje, nėra. Taigi bakalauro darbas laikytinas aktualiu ir moksliškai nauju.

Bakalauro darbo objektas: lyties faktorius žurnalistikoje.

Bakalauro darbo tikslas: nustatyti lyties faktoriaus ir temų interneto portale „Delfi“ sąsają.

Bakalauro darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti lyties kaip socialinio konstrukto teorinius aspektus;
2. Aptarti lyties reprezentaciją žiniasklaidoje teoriniu aspektu;
3. Atskleisti lyties faktoriaus ir temos sąsają interneto portale „Delfi“.

Bakalauro darbo metodai. 1) mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kuris leidžia atskleisti analizuojamos problemos ištyrimo laipsnį, nusakyti nagrinėjamos temos aktualumą ir naujumą, apibendrinti surinktą medžiagą ir formuluoti išvadas; 2) sisteminė analizė, kuria susisteminti nagrinėjamų mokslininkų teiginiai analizuojamos problemos atžvilgiu; 3) turinio analizė, kuri leidžia objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes; 4) apibendrinimo metodas, kurio dėka apibendrinta naudota mokslinė literatūra, cituoti mokslininkų teiginiai, suformuluotos išvados kiekvienam darbo poskyriui apibendrinti bei galutinės išvados.

Bakalauro darbo struktūra. Darbo struktūrą ir jo visumą lemia tyrimo objektas, suformuluotas tikslas ir šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, santrauka, teorinė dalis, empirinis tyrimas, išvados ir literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje aptariami du aspektai: lytis kaip socialinis konstruktas bei lyties reprezentacijos žiniasklaidoje ypatumai. Antroje darbo dalyje atliekamas empirinis tyrimas: analizuojamas lyties bei tematikos žurnalistikoje sąsajos interneto portale „Delfi“.