Ekonominės aplinkos įtaka apskaitos reglamentavimui ir praktikai

Temos aktualumas. Įmonės, norėdamos pritraukti naujų investuotojų, privalo laikytis tam tikrų bendrų nuostatų, kaip apskaitoje ir finansinėse ataskaitose tinkamai atspindėti įmonių turtą, nuosavybę bei veiklos rezultatus. Kitu atveju akcininkai nežinos, į kurią įmonę tikslingiausia investuoti. Be to, visos įmonės tarptautiniu mastu įsipareigoja pateikti tik tikslią ir teisingą (neklaidingą) informaciją. Šiuo tikslu sukurti tarptautiniai apskaitos standartai, kurie apibrėžia taisykles ir kuriomis vadovaujasi daugelis valstybių įmonių.

Problema yra ta, kad visas apibrėžtas taisykles sunku pritaikyti kiekvienai valstybei bei kiekvienu skirtingu atveju jų nepažeidžiant ar nedarant išimčių. Kiekviena šalis turi savitą aplinką, kuri veikia ne tik papročius, gyvenimo sąlygas ir pan., bet ir apskaitą bei jos reglamentavimą ir praktiką. Apskaitos aplinką apima kultūrinė, politinė (teisinė), ekonominė įmonės veiklos ir kt. aplinkos, tačiau didžiausias įmonių vadovų ir buhalterių dėmesys skiriamas ekonominei aplinkai bei jos daromai įtakai apskaitos reglamentavimui ir praktikai.

Ekonominė aplinka, o ypatingai infliacijos lygis šalyje, lemia tarptautinės ir nacionalinės apskaitos reglamentacijos lygį, vadovavimąsi išleistais įstatymais ir tarptautiniais standartais bei, žinoma, informacijos teisingumo atskleidimą (jos praktiką). Būtent todėl svarbu išnagrinėti šios aplinkos daromą įtaką apskaitos reglamentavimui, apibrėžti ekonominės padėties ir apskaitos tvarkymo skirtumus skirtingose šalyse, atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį. Susipažinus su esminiais skirtumais, lengviau priimami sprendimai ne tik investuotojams, bet ir už apskaitą atsakingi asmenys (buhalteriai) išvengia klaidų, siekdami pavaizduoti tikrus ir teisingus įmonės veiklos rezultatus, pasikeitus ekonominei situacijai.

Problemos ištyrimo lygis. Autoriai, nagrinėjantys ekonominės aplinkos įtaką apskaitos reglamentavimui ir praktikai, gilinosi į tokius aspektus: tarptautinių ir nacionalinių apskaitos standartų svarbą bei ypatybes (Bikienė, Pučkienė, 2012); skirtingų valstybių apskaitos modelius bei tarptautinius apskaitos skirtumus (Juočiūnienė, Stončiuvienė, 2008; Nobes, Parker, 2008; Bukevičius, Burkšaitienė, Paliulis, Žaptorius, 2009); apskaitos sistemą lemiančius veiksnius (Doupnik, Salter, 1995; Nobes, Parker, 1987; Lawrence, 1996; Radebaugh, Gray, Black, 2006); ekonominės aplinkos įtaką apskaitos reglamentavimui (Zeghal, Mhedhbi, 2006; Černe, 2009; Sawani, 2009; Hail, Leuz, Wysocki, 2009) ir praktikai (Glautier, Underdown, 1994; Deegan, 2003; A.Riahi – Belkaoui, 2004; Rudžionienė, 2012). Ypatingas dėmesys, nagrinėjant ekonominės aplinkos įtaką apskaitos sistemai, skiriamas infliacijai (Bernabe, 1975; Mackevičius, 1994; Šlekienė, Klimavičienė, 2000; Jakimuk, Žigienė, 2001;Deaconu, Buiga, 2011; Che, Li, 2011Mokhtar, 2012).

Problemos esmė – kaip valstybės ekonominis išsivystymas veikia apskaitos reglamentavimą ir jos praktiką?

Darbo objektas – apskaitos reglamentavimas ir praktika.

Darbo tikslas – įvertinti ekonominės aplinkos daromą įtaką apskaitos reglamentavimui ir praktikai.

Darbo uždaviniai:

• Išnagrinėti apskaitos aplinkos sampratą ir identifikuoti apskaitos sistemą lemiančius veiksnius;
• Teoriniu aspektu išanalizuoti ekonominių veiksnių poveikį apskaitos reglamentavimui ir praktikai;
• Išnagrinėti atliktų empirinių tyrimų, vertinančių apskaitos aplinkos įtaką apskaitos reglamentavimui ir praktikai, gautus rezultatus bei apibrėžti būsimą tyrimą;
• Ištirti Lietuvos atvejį ir išsiaiškinti ar ekonominė aplinka (BVP, infliacijos, TUI, nedarbo bei užimtumo) turi tiesioginę įtaką apskaitos reglamentavimui ar praktikai

Darbo ir tyrimo metodai. Rengiant teorinę ir analitinę dalį, darbe buvo naudojama lyginamoji mokslinės literatūros analizė, sintezė, abstrahavimas, indukcija, dedukcija. Atliekant analitinį tyrimą analizuoti atlikti tyrimai nagrinėjama tematika. Tyrimui atlikti naudojama atvejo ir regresinė analizė. Regresinei analizei atlikti ir koreliacijai įvertinti pasitelkta SSPS programa.

Darbo struktūra. Pirmoje dalyje „EKONOMINĖS APLINKOS ĮTAKA APSKAITOS REGLAMENTAVIMUI IR PRAKTIKAI“ apibrėžiami teoriniai apskaitos aplinkos aspektai, apžvelgiami jos aplinką veikiantys veiksniai, nagrinėjama ekonominės aplinkos daroma įtaka apskaitos reglamentavimui ir praktikai. Antroje dalyje „EKONOMINIO IŠSIVYSTYMO DAROMA ĮTAKA APSKAITOS SISTEMAI IŠTYRIMO LYGIS“ analizuojami atlikti tyrimai, kurie vertina apskaitos aplinkos daromą įtaką jos reglamentavimui ir praktikai. Vertinami gauti rezultatai, siekiama išsiaiškinti ar ši tematika yra pakankamai išnagrinėta. Taip pat šioje dalyje pateikiama tyrimo metodologija. Trečioje dalyje „LIETUVOS EKONOMINIO IŠSIVYSTYMO ĮTAKA APSKAITOS SISTEMAI“ įvertinti pasirinkto laikotarpio ekonominės aplinkos pokyčiai ir pristatyti tyrimo rezultatai.

Darbe naudoti literatūros šaltiniai. Teorinėje darbo dalyje naudotasi užsienio ir Lietuvos autorių moksliniais darbais bei straipsniais. Analitinėje dalyje nagrinėti įvairūs atlikti tyrimai susiję su apskaitos aplinkos daroma įtaka jos reglamentavimui ir praktikai.

Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys – teorinė dalis, analitinė dalis, tyrimo rezultatai, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 41 puslapyje, įskaitant 4 lenteles, 10 paveikslų. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 62 šaltiniai.