Bankroto prognozavimo modelių pritaikomumo Lietuvos įmonėms vertinimas

Temos aktualumas ir problematika. Šiandieninėje konkurencingoje ir dinamiškoje verslo aplinkoje daug įmonių susiduria su nemokumo problemomis. Lietuvos patirtis per pastaruosius kelerius metus įrodė, jog laiku nesiėmus spręsti šių problemų įmonei gresia bankrotas.

Lietuvos rinkos ekonomikoje bankrotai tampa natūraliu reiškiniu. Norint išvengti šio reiškinio ir užtikrinti įmonės tolesnę veiklą, įmonės vadovams svarbu nuolat vertinti jos finansinę būklę ir iš anksto prognozuoti bankroto tikimybę. Bankroto prognozavimo modeliai – vienas iš galimų bankroto grėsmės įvertinimo būdų, kuris gali padėti ne tik išvengti bankroto, bet ir rasti sprendimų, kaip stabilizuoti įmonės būklę.

Pirmieji bandymai sukurti bankroto diagnozavimo modelį pastebimi dar XX a. 3-iajame dešimtmetyje ir tęsiami iki šiol. Didelį indėlį į jų atsiradimą įdėjo E.I. Altman (1968), R. Liss (1973), Chesser (1974), G. Springate (1978) ir kiti mokslininkai. Lietuvoje bankroto prognozavimo tyrimams daug dėmesio skiria J. Mackevičius (2005, 2006, 2010), S. Silvanavičiūtė (2006), J. Bivainis ir K. Garškaitė (2002), Garškaitė (2008), S. Stoškus, R. Beržinskienė ir R. Virbickaitė (2007).

Nuolat keičiantis rinkos ekonomikos sąlygoms tampa akivaizdu, jog tradicinių klasikinių bankroto prognozavimo modelių nebepakanka. Šiandien analizuojami ir vertinami naujesni bankrotą diagnozuojantys modeliai. Jų kūrėjai: Seifulinas ir Kadykovas (1992), Shumway (2001), Inka ir I. Neumaier (2005), S. Grigaravičius (2003), Boritz ir kt. (2007), S. Stoškus, R. Beržinskienė, R. Virbickaitė (2007) ir kt.

Darbo objektas. Bankroto prognozavimo modeliai.

Darbo problema. Sukurta daug bankroto prognozavimo modelių ir jų vis daugėja. Tačiau kuriuos bankroto prognozavimo modelius tikslingiausia taikyti numatant bankroto tikimybę Lietuvos įmonėms lieka neišspręsta problema.

Darbo tikslas. Įvertinti bankroto prognozavimo modelių pritaikomumą Lietuvos įmonių bankrotui prognozuoti.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti bankroto sampratos, jo priežasčių ir pasekmių teorinę analizę.

2. Išanalizuoti pasirinktus bankroto prognozavimo modelius teoriniu aspektu.

3. Atlikti pasirinktų įmonių finansinę analizę.

4. Įvertinti bankroto modelių tinkamumą Lietuvos įmonių bankroto tikimybei diagnozuoti.

5. Pateikti pasiūlymus ir rekomendacijas.

Darbo struktūra. Iškelti darbo uždaviniai sprendžiami trijose darbo dalyse.

Pirmojoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos ir užsienio autorių mokslinė literatūra. Siekiant suprasti išankstinio bankroto prognozavimo svarbą įmonei, valstybei bei visuomenei, aptariama bankroto samprata, priežastys ir pasekmės bei bankroto prognozavimo modelių klasifikacija. Taip pat aprašomi tyrimui pasirinkti bankroto prognozavimo modeliai ir juos sudarantys elementai ir aptariama modelių taikymo praktika Lietuvoje.

Antrojoje darbo dalyje pagal mokumo ir pelningumo ryšio matricą nustatyta pasirinktų 9 įmonių finansinė būklė. Remiantis gautais rezultatais apskaičiuotos įmonių bankroto tikimybės 2010-2013 m. laikotarpiu ir įvertintas bankroto modelių tinkamumas prognozuojant Lietuvos įmonių bankrotą.

Trečioje darbo dalyje pateikta bendrovių bankroto tikimybių suvestinė ir apibendrinti gauti tyrimo rezultatai. Šioje darbo dalyje taip pat įvertinta, kuriuos bankroto prognozavimo modelius tikslingiausia taikyti Lietuvos įmonių bankroto tikimybei nustatyti.

Tyrimo metodika. Mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, lyginimas ir apibendrinimas, bankroto prognozavimo modelių apskaičiavimas, grafinė analizė ir interpretacija.