ES 92/43/EEB direktyvos saugant augalų rūšis ir populiacijas įgyvendinimas

Temos aktualumas. Susirūpinimas dėl biologinės įvairovės nykimo davė pradžią Biologinės įvairovės konvencijai. Ji buvo pasirašyta Rio de Žaneire (Brazilijoje) 1992 metais. Konvencija skirta biologinės įvairovės apsaugai bei racionaliam biologinių išteklių naudojimui. Lietuva ją ratifikavo 1995 liepos 3 d. ir taip įsipareigojo įgyvendinti jos reikalavimus, kurie susideda iš šalies biologinės įvairovės studijos, strategijos ir veiksmų plano parengimo. Taip pat Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, įsipareigojo į nacionalinę teisinę bazę perkelti ir su biologinės įvairovės išsaugojimu susijusių direktyvų reikalavimus. Taikant šiuos ir kitus teisės aktus iki 2010 m. turi būti sustabdytas biologinės įvairovės nykimas.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos yra pagrindinis visos Europos natūralių buveinių ir gyvūnijos bei augalijos apsaugos instrumentas. Jos tikslas skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, prisidėti prie bendro subalansuotos plėtros siekio; išlaikyti biologinę įvairovę, o tam tikrais atvejais palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą.

Darbo problema. Vadovaujantis direktyva, turi būti steigiamos specialios saugomos teritorijos, kurios kartu su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis sudaro bendrą Natura 2000 tinklą. Buveinių direktyva siekiama užtikrinti tinkamą rūšių ir natūralių buveinių apsaugos būklę, skatinant ar palaikant tinkamas veiklas. Tačiau kyla klausimas, ar praktikoje stengiamasi išsaugoti ir tausoti augaliją, ypač nykstančias rūšis bei kaip veikia teisinių priemonių įgyvendinimo mechanizmas augalų rūšių ir populiacijų apsaugos srityje.

Magistrinio darbo objektas – ES 92/43/EEB direktyvos saugant augalų rūšis ir populiacijas įgyvendinimas.

Magistrinio darbo tikslas – įvertinti ES 92/43/EEB direktyvos saugant augalų rūšis ir populiacijas įgyvendinimo mechanizmą Lietuvoje.

Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai:

Išanalizuoti ir palyginti tarptautinius bei nacionalinius susitarimus saugant augalų rūšis.Įvertinti augalų apsaugos teisinį bazę Lietuvoje.Išanalizuoti nykstančios augalijos apsaugos mechanizmų suderinamumą su ES taikomomis priemonėmis.

Darbo metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė, teisės aktų ir tarptautinių susitarimų lyginamoji analizė, medžiagos sisteminimas ir apibendrinimas.

Darbo hipotezė – augalų apsaugos užtikrinimas reglamentuojamas eilės teisinių instrumentų, tačiau siekiant efektyvios nykstančių augalų apsaugos, būtinas suderintas apsaugos mechanizmas.

Darbo struktūra. Magistro darbas sudarytas iš įvado, dviejų pagrindinių skyrių, kurie suskirstyti į poskyrius. Pirmame darbo skyriuje analizuojamas teisinis biologinės įvairovės, tame tarpe ir augalų, reglamentavimas. Šioje dalyje analizuojami tarptautiniai susitarimai dėl biologinės įvairovės apsaugos, aptariamos ES direktyvos ir reglamentai, priimtos konvencijos, taip pat įvertinama kiek dėmesio skiriama biologinės įvairovės apsaugai darnaus vystymosi aspektu.

Antroje darbo dalyje įvertinama Lietuvos Respublikos situacija augalų apsaugos klausimais, analizuojamas ratifikuotų konvencijų nuostatų įgyvendinimas, lyginama su kitomis ES šalimis narėmis, nurodomos probleminės augalų apsaugos sritys. Šioje dalyje analizuojami ne tik teisiniai instrumentai, bet aptariama ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos politika, kokios augalų rūšys yra saugomos, kokių priemonių imamasi augalų būklės monitoringui ir išsaugojimui. Apibendrinant atliktą mokslinės literatūros, teisės aktų ir kitų informacinių šaltinių analizę pateikiamos išvados bei pasiūlymai.