Inovacinis įmonės klimatas - kolektyvo požiūrio į inovacinės veiklos būtinybę tyrimas

Visame pasaulyje vyksta reikšmingi pokyčiai, sparti globalinė integracija ir augantys socialiniai skirtumai, kurie daro didelę įtaką ateities socialinei ekonominei plėtrai. Verslas išgyvena evoliucijos procesą, kurios eigoje keičiasi nusistovėjusi tvarka bei įpročiai. Šiuos pokyčius labiausiai įtakoja vis augantis akcininkų, analitikų, darbo sąjungų, darbuotojų, visuomeninių organizacijų bei žiniasklaidos spaudimas kompanijoms būti kuo skaidresnėmis ir atsakingesnėmis. Verslas išskiriamas kaip vienas svarbiausių elementų, kuris turi didelę galią ir gali daryti realią įtaką įvairių sričių procesams, pakreipiant juos viena ar kita linkme. Tradicinei pelno siekiančiai organizacijai jau nebepakanka rūpintis tik savo tikslų įgyvendinimu, norėdama atsilaikyti konkurencinėje kovoje ji turi būti socialiai atsakinga t.y. reaguoti ir atsakyti į visuomenės poreikius. Todėl darosi svarbu išskirti priemones, kurių pagalba įmonės galėtų prisidėti prie harmoningos visuotinės gerovės, tomis priemonėmis.

Pastaruoju metu ypač inovacinio įmonės klimato teikiama nauda ir indėliu į įmonių konkurencingumo didinimą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, mūsų šalies įmonės pradeda keisti požiūrį į inovacijas, tiriamas inovacinio įmonės klimato – kolektyvo požiūris į inovacinės veiklos būtinybę. Kyla natūralus poreikis turėti kuo daugiau informacijos apie naująją veiklos sritį.

Pastaruoju metu pagal inovatyvumą Lietuva užima 19-tą vietą iš 25 ES valstybių narių. Lietuvoje vis dar yra neišvystyta inovacijų diegimo sistema ir ypač universitetuose labai trūksta inovacijų pardavėjų. Be to, labai žemas verslo sektoriaus vykdomų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros lygis.

Temos aktualumas. Iš anksčiau išdėstytų minčių ryškėja pasirinktos temos aktualumas – pokyčiai ir tendencijos įmonėje ir jos aplinkoje reikalauja tyrinėti įmonės kolektyvo psichologinę aplinką kurią įtakoja būtent naujos inovacijos, svarbu, kad įmonės atrastų būdus ir priimtų teisingus sprendimus kalbant apie psichologinių priežasčių, dėl kurių žmonės priešinosi inovacijai ar atvirkščiai pradeda ją palaikyti.

Ekonomikos istorikas Josephas Schumpeteris inovacijas vertino kaip sėkmės šaltinį rinkos ekonomikoje (Stoner, J.A.F., Freeman, R.E., Gilbert Jr., D.R. Vadyba. 1999). Veikiant Europos Sąjungos rinkoje, Lietuvos verslui nepakanka konkuruoti gaminant geros kokybės ir žemos kainos produkciją – sėkmę konkuruojant ES rinkoje vis labiau lemia inovatyvumas, verslo efektyvumas bei našumas.

ES struktūrinė parama Lietuvai 2007–2013 m., kuri skiriama iš Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo bei Sanglaudos fondo, sudaro daugiau kaip 23 milijardus litų. Ši suma prilygsta vienam papildomam valstybės biudžetui. Net 10 proc. šių lėšų numatoma skirti ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų diegimui (Šaltinis: Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija). Todėl Lietuvos įmonėms yra labai svarbu pasitelkus geriausią pasaulinę, bei europinę įmonių valdymo ir vadybos patirtį, kurti inovacijas, jas diegti savo veikloje.

Hipotezė: įmonės, kurios vadovaujasi inovacijomis, yra svarbi kolektyvo narių inovacinės atmosferos psichologinių priežasčių tyrimas, kadangi jos trukdo arba padeda priimti inovacijas.

Šio tyrimo tikslas – atlikti tyrimą inovacinio įmonės klimato – kolektyvo požiūrį į inovacinės veiklos būtinybę, įgyvendinimo priemones bei jų teikiamą naudą įmonėms, siekiančioms konkurencinio pranašumo bei psichologinio stabilumo. Atkreipiant dėmesį į psichologinius aspektus tiriant inovacijų pasipriešinimo priežastis.

Tyrimo uždaviniai:

• Apibrėžti įmonės inovacinio klimato teorinius aspektus;
• Aptarti inovacijos samprata ir reikšmę organizacijoje;
• Apibendrinti kas yra inovacinis įmonės klimatas;
• Išnagrinėti pasipriešinimo inovacijoms (pokyčių) priežastis ir jų valdymą;
• Išanalizuoti psichologinę atmosferą, dėl kokių psichologinių priežasčių žmonės priešinosi inovacijai ar atvirkščiai pradeda ją palaikyti;
• Atlikti sociologinį tyrimą (anketinė apklausa), jo metu nustatyti psichologines pasipriešinimo priežastis tiriant inovacinės įmonės klimato – kolektyvo požiūrį į veiklos būtinybę;
• išsiaiškinti inovacijų diegimo galimybę ištyrus psichologinę aplinką;
• Remiantis tyrimo rezultatais bei kitų šalių praktika pasiūlyti įmonių vadovams efektyvias inovacinės įmonės klimato – kolektyvo požiūrį į veiklos būtinybę psichologinių problemų sprendimo galimybes.

Mokslinis darbo naujumas:

1. Atskleista inovacijų valdymo teorinių aspektų esmė bei suformuluotas inovacinis aplinkos klimatas ir psichologinė atmosfera;

2. Atskleista psichologinė aplinka bei suformuluotas inovacinis įmonės klimato – kolektyvo požiūris į inovacinės veiklos pasipriešinimo priežastis ir atliktas jų tyrimas;

Darbo struktūra. Darbą sudaro: lentelių ir paveikslų sąrašas, įvadas, dvi dalys: pirmoji darbo dalis skirta teorinės literatūros nagrinėjimui, t.y. nagrinėjami inovacijų valdymo teoriniai aspektai; antroji darbo dalis - skirta sociologiniam tyrimui (anketinė apklausa) inovacinio įmonės klimato psichologinės aplinkos, apibendrinti sociologinio tyrimo metodai taikyti tirti pasipriešinimo priežastis inovacinio įmonės klimato – kolektyvo požiūrio į inovacinės veiklos būtinybę. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pateikiami tyrimui inovacinio įmonės klimato – kolektyvo požiūrio į inovacinės veiklos būtinybę psichologinės aplinkos tobulinimo pasiūlymai, lietuvių ir anglų kalba santrumpos, literatūros ir šaltinių sąrašas.

Metodai: tekstinių duomenų sąvokos, informacijos pateikimas grafiškai ir duomenų analizavimas. Darbe buvo naudojama literatūros analizė ir statistinis duomenų grupavimas bei lyginamoji analizė, absoliutinių ir santykinių rodiklių, dinaminių eilučių analitiniai skaičiavimai, grafinis duomenų vaizdavimas., sociologinis tyrimas (anketinę apklausa).

Naudojami šaltiniai. Rengiant pasirinktos temos literatūros apžvalgą daugiausia buvo remtasi užsienio šalių literatūros šaltiniais, kadangi Lietuvoje tai pakankamai nauja sritis ir šiuo klausimu nebuvo atliekami išsamūs tyrinėjimai. Pastaroji priežastis šiek tiek apsunkino analizę, kadangi šios srities užsienio šalių terminologija dar nėra tinkamai adaptuotų bei taikomų lietuviškų terminų. Darbe naudojami - LR institucijų – Ūkio ministerijos, Statistikos departamento – duomenys bei atliktos analizės, mokslo tiriamieji darbai. Europos Sąjungos reglamentai, Tarptautinių verslo inkubatorių asociacijų medžiaga, Lietuvos mokslininkų straipsniai ir mokomosios medžiagos, statistiniai SVV įmonių, inkubuojamų įmonių duomenys, inovacijų ir kiti šaltiniai.