Sveikatos priežiūros kokybės tyrimas ir analizė

Šiuolaikinės konku­rencinės rinkos sąlygomis dauguma organizacijų jaučia spaudimą pasiūlyti daugiau ir geresnės kokybės pas­laugų turint tuos pačius ar net mažesnius žmonių išteklius. Tačiau dažnai didesnio efektyvumo gali būti pasiekia­ma tik gerinant organizacijos personalo darbinio gyvenimo kokybę. Kokybiška sveikatos priežiūra padeda organizacijoms geriau patenkinti pacientų poreikius, taupyti išteklius, išlaikyti esamus ir pritraukti naujus pacientus, išlikti ir vystytis.

Temos aktualumas. Sveikatos priežiūros kokybės siekimas ir tyrimas yra vienas iš svarbiausių sveikatos priežiūros organizacijų uždavinių. Per pastarąjį dešimtmetį, ypač ambulatorinėje grandyje, labai padidėjo darbo krūviai – juos praktiškai reglamentuoja tik pačios gydymo įstaigos, ir tai ne visos. Dėl specialistų trūkumo, per mažo atlyginimo gydytojai neretai dirba dviem ar daugiau etatais. Dirbdami dideliu krūviu jie negali pakankamai laiko ir dėmesio skirti pacientams, jų poreikiams išsiaiškinti, įsiklausyti į jų, kaip paslaugų vartotojų, nuomonę. Gydytojams reikia nuolat domėtis naujausiais savo veiklos laimėjimais tiek diagnostikos, tiek gydymo srityje. Tam irgi reikia nemažai laiko. Taigi visa tai lemia sveikatos priežiūros kokybę, sveikatos priežiūros specialistų darbo kokybę, santykius su pacientais, kolegomis ir galiausiai gydytojų socialinę padėtį bei apskritai gydymo įstaigų veiklą.

Dauguma gydytojų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dirba per ilgai. Visi geri gydytojai yra savo darbo fanatikai ir neskaičiuoja, kiek valandų dirba. Tokių gydytojų teikiamų paslaugų kokybė tikrai neblogėja nuo jų darbo laiko viršijimo bei intensyvumo, bet daugiau nuo socialinio streso. Jeigu įstatymas leidžia medikams, kaip ir kitų specialybių atstovams, dirbti pusantro etato krūviu, t.y. 12 val. per parą, ši teisė neturėtų būti atimama. Be abejo, pavargęs medikas gali būti ne toks atidus, suklysti, tačiau jis gali pavargti ne tik darbe, bet ir dėl kitų priežasčių. Mediko teikiamų paslaugų kokybė labiau priklauso nuo jo, kaip specialisto, kvalifikacijos, žmogiškųjų savybių, atsidavimo savo profesijai, o ne nuo darbo krūvio ir intensyvumo. Kita šios problemos pusė – gydytojų specialistų trūkumas, ypač periferijoje. Griežtai apribojus darbo krūvį, pirmiausia nukentėtų ligoniai. Iškiltų ne paslaugos kokybės, o jos nebuvimo problema. Ar teisminiai ieškiniai, kuriuos pacientai kelia gydytojams, susiję su socialinio streso įtaka gydytojų darbo kokybei, darbo krūviais – atsakyti sunku. Reikėtų tokius atvejus detaliau analizuoti ir duomenis apibendrinti.

Tyrimo problema. Šio darbo problema ir yra nustatyti kokiomis sveikatos priežiūros kokybės teorijomis remiantis galėtų būti sėkmingai užtikrinama sveikatos priežiūros kokybė? Kokie yra pagrindiniai sveikatos priežiūros kokybę lemiantys veiksniai? Kaip pagerinti sveikatos priežiūros kokybę?

Tyrimo objektas. Sveikatos priežiūros kokybės tyrimas VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti sveikatos priežiūros kokybę teoriniu aspektu, bei įvertinti sveikatos priežiūros kokybę tiriant sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į sveikatos priežiūros kokybę VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC).

Tyrimo uždaviniai:

1. Aptarti sveikatos priežiūros kokybę teoriniu aspektu;

2. Išanalizuoti sveikatos apsaugos ir priežiūros sistemą Lietuvoje;

3. Ištirti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į sveikatos priežiūros kokybę;

4. Pasiūlyti alternatyvius sveikatos priežiūros kokybės gerinimo būdus.

Tyrimo hipotezė. Didžiausią įtaką sveikatos priežiūros kokybei turi optimalus medicinos personalo skaičius, aukšta personalo kvalifikacija, optimalus darbo krūvis, komandinis darbas, gera vadyba, naujos technologijos, nepageidautinų įvykių pranešimai, registracja ir analizė.

Tyrime naudoti metodai. Magistriniame darbe siekiant išanalizuoti pasirinktą temą naudojami įvairūs teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teoriniai metodai: lyginamasis metodas; sisteminės analizės metodas; statistinės analizės metodas; apibendrinimo metodas. Empirinis metodas: mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodas. Remiantis teorinėmis bei duomenų apžvalga buvo atlikta ir išanalizuota anketinė apklausa pasirinktoje tirti sveikatos priežiūros organizacijoje. Duomenys bus apdoroti ir skaičiavimai atlikti SPSS programa ir Excel.

Informacijos šaltiniai. Darbe naudojami - LR institucijų – Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Statistikos departamento – duomenys bei atliktos analizės. Europos Sąjungos reglamentai, Lietuvos mokslininkų straipsniai ir mokomosios medžiagos, konferencijų ir interaktyvūs šaltiniai, tyrimų bendrovės "TNS Gallup" tyrimų rezultatai. Būtinybė nuolat gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akcentuojama ir visuose strateginiuose sveikatos priežiūros sistemos ir viso Lietuvos ūkio tolimesnio vystymo dokumentuose: Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, Lietuvos sveikatos programoje, Lietuvos Respublikos vyriausybės programoje, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje.

Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, trys dėstomosios dalys: pirma dalis yra skirta teorinei apžvalgai apie kokybę bei sveikatos priežiūros kokybę; antroje dalyje yra analizuojama sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje; trečioje dalyje tiriamas sveikatos priežiūros specialistų požiūris į sveikatos priežiūros kokybę VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre bei aptariami anketinės apklausos rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas, anotacija lietuvių ir anglų kalbomis, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Darbo apimtis – 110 psl., pagrindinis tekstas – 102 psl., 37 paveikslai, 1 lentelė, 120 literatūros šaltiniai, 2 priedai.