Moterys KGB slaptosiose operacijose Šaltojo karo metais Vakarų Europoje ir JAV

Darbo naujumas, aktualumas. 2010 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo apkaltinti 10 asmenų šnipinėjusių Rusijos specialiosioms tarnyboms, kurie teisme pripažino savo kaltę ir buvo deportuoti į Rusiją. Tarp šių 10 Rusijos agentų buvo 5 moterys. Ypatingo dėmesio susilaukė Ana Čapman (Anna Chapman), kuri grįžusi į tėvynę tapo įžymiu asmeniu besimėgaujančiu šlove – televizijos laidos vedėja, modelis, gavo jaunimo organizacijos „Jaunoji gvardija“ remiančios Kremliaus vykdomą politiką aukšto posto vietą.

Tenka pažvelgti į visai nesenai pasibaigusį tarptautinį laikotarpį palietusi beveik visas pasaulio valstybes, vadinamą Šaltuoju karu, kurio metu dvi Supervalstybės (JAV ir SSRS) tarpusavyje kovojo dėl įsigalėjimo pasaulyje. Nors tai ir buvo propagandos, ekonomikos ir politkos, technologijų varžymosi kova dėl įtakos sričių tam tikrose pasaulio dalyse, bet šios dvi supervalstybės darė viską, kad tik nugalėtų vieną kitą. Šiam tikslui pasiekti abi valstybės naudojo įvairiausius būdus ir priemones, tarp kurių ypatingas dėmesys buvo skiriamas šnipinėjimui. Kartu reikia atkreipti dėmesį ir į tuos asmenis, kurie, veikiami tam tikrų motyvų, pasiryždavo pradėti slapto agento veiklą tam tikros valstybės naudai. Pastarųjų metų įvykiai žvalgybos klausimu verčia plačiau pasidomėti moterų­ – slaptųjų agenčių veikla Šaltojo karo metais šnipinėjimo istorijoje.

Mums, lietuviams, iki šiol yra opūs klausimai, susiję su Sovietų Sąjunga ir Valstybės Saugumo Komitetu (KGB) ir jų vykdoma politika Lietuvos atžvilgiu. Dar po šiai dienai vyksta tyrimai, viešinama informacija apie KGB struktūrų veiklą Lietuvoje. Todėl šiame darbe bus nagrinėjamas moterų – šnipių veiklos klausimas Vakarų pasaulyje, tikintis, kad šis darbas paskatins tyrinėjimus apie slaptųjų KGB moterų – šnipių veiklą ir buvusioje Lietuvos TSR.

Pastaruoju metu, vykstant feministiniams judėjimams ir abiejų lyčių lygybės propogavimui, dėmesys dažnai krypsta ne tik į skirtingas moterų veiklų sferas, bet ir į žmonijos istoriją, bei moterų padėtį skirtingais istorijos laikotarpiais. Tam steigiami lyčių tyrimų centrai, vyksta konferencijos, tyrimai, todėl šis darbas gali prisidėti prie moterų veiklos tyrinėjimų žvalgyboje XX amžiaus II pusėje.

Darbo objektas. Moterys įėjusios į KGB struktūros vykdomas slaptąsias operacijas veikė skirtingais būdais. Kai kurios moterys buvo naudojamos kaip sudedamoji operacijų dalis, kurių paskirtis buvo suvilioti svarbų užsienio asmenį. Kitos vedamos ideologinių motyvų šnipinėdavo KGB organizacijai gavusios iš jos tam tikrą užduotį.

Darbo chronologinės ribos. Darbe tyrinėtos istorijos ir įvykiai apima laikotarpį nuo Antrojo Pasaulinio karo pabaigos 1945 m. iki 1991 m., kai žlugo SSRS.

Darbo tikslas. Naudojantis istoriniais šaltiniais ir šią organizaciją tyrinėjusių žmonių surinkta medžiaga stengsiuosi apžvelgti KGB slaptosios tarnybos užverbuotų moterų padėtį ir veiklą šioje organizacijoje ir operacijose, nukreiptose prieš Vakarų Europą (Vokietijos Federacinė Respubliką, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją) ir Jungtines Amerikos Valstijas.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, kokiais būdais buvo verbuojamos moterys dirbti KGB organizacijai ir koks buvo jų apmokymo procesas;
2. Aptarti Vakarų Europos valstybėms taikomus specifiškiausius šnipinėjimo bruožus ir svarbiausias į viešumą iškeltas „kregždučių“ ir jų objektų verbavimo atvejus;
3. Išsiaiškinti specifinius bruožus, būdingus verbuojant Vakarų Europos valstybių ir JAV ambasadų darbuotojus Maskvoje;
4. Išnagrinėti žinomas Jungtinėse Amerikos Valstijose veikusių moterų šnipių istorijas;

Metodologinis pagrindas. Renkant, klasifikuojant ir interpretuojant darbo tikslui ir uždaviniams pasiekti reikalingą medžiagą, daugiausia naudotąsi aprašomuoju analizės metodu.

Istoriografija. Istoriografija apie KGB yra gausi, tačiau kalbant apie moterų panaudojimą ir veiklą operacijų metu – nėra skiriamas toks didelis dėmesys. Tai galima paaiškinti tuo, kad kitaip nei kitos su KGB veiklos barais susijusios temos nėra tokios „purvinos“ ir žeminančios ne tik KGB kaip organizaciją planuojančią slaptas operacijas, bet ir moteris, kurios priklausė šių operacijų vykdytojų būriui. Retas kuris KGB organizacijoje dirbęs slaptasis agentas atskleis visą tiesą apie KGB, jo veiklą ir darbavimosi metodus. Taip pat, yra ir su moterimis šioje organizacijoje užėmusiomis profesionalių prostitučių vietą. Dauguma moterų, dirbusių KGB norėtų visą tai pamiršti, jos nesiviešina, nes dalyvavimas KGB operacijose kaip „kregždutei“ garbės ir orumo neprideda, o priešingai, iškylus į viešumą skandalui griūna asmeninis gyvenimas.

Pagrindinė problema tyrinėjant šią temą - pirminių šaltinių neprieinamumas kai kuriais moterų veiklos etapais (pvz. kalbant apie kai kurias „seksšpionažo“ operacijas).

Pagrindiniai du šaltiniai, kuriais rėmiausi rašydama savo darbą yra parašytos buvusio KGB majoro Vasilijaus Mitrohkino (Vasilij Mitrokhin). Tai asmeniniai jo archyvai rinkti 30 metų jo darbo metu KGB - “The Mitrokhin archive: the KGB in Europe and the West”[1] ir „The sword and the shield: the Mitrokhin archive and the secret history of the KGB“[2] kurias jis parašė kartu su Kristoferiu Endriu (Christopher Andrew), Kembridžo universiteto istoriku. Šios knygos- yra tikras lobis tyrinėjantiems KGB operacijas Šaltojo karo metais, kadangi ne kiekvienas KGB darbuotojas galėjo turėti tokį priėjimą prie slaptų KGB dokumentų, Jo surinktos ir paviešintos informacijos dėka, Didž. Britanijoje buvo atskleista “močiute- šnipe“ vadinama viena ilgiausiai KGB tarnavusių moterų. V. Mitrohkinas tarp gausios informacijos pateikiančios KGB vykdomas operacijas įvairiose Vakarų valstybėse, bei užverbuotus žmones, taip pat, neišskirdamas iš konteksto, pamini ir moteris, ar jų užverbuotus svarbius asmenis. Dalis jo minimų šnipų tapatybės nėra iki šios dienos išaiškintos, yra tik žinomi jų slapyvardžiai.

Taip pat, rėmiausi Davido Leviso (David Lewis) apybraiža „Seksšpionažas“[3], kurioje autorius supažindina su intymių santykių panaudojimo, KGB vykdomose operacijose, subtilybėmis ir metodais. Ši apybraiža yra intriguojanti ir įdomi, bet dažnai sutinkama kontroversiškai, todėl reikia atsargiai vertinti tokią informaciją, nes nėra aišku, ar tai kas pasakojama neprasilenkia su tikrove. Nors autorius ir teigia, kad tikrųjų asmenų, kuriuos jis apklausė, vardų ir pavardžių neatskleidė dėl konfidencialumo, tai sumažina pasitikėjimą gauta informacija. Tačiau, tai bene vienintelė tokio pobūdžio knyga, kurioje taip plačiai šnekama apie KGB „kregždučių“ ir „varnų“ apmokymus, bei „seksšpionažo“ operacijas.

Daug naudingos ir tikslingos informacijos rašant šį darbą suteikė R. C. S. Trahairo (R. C. S. Trahair) sudaryta „Encyclopedia of Cold War espionage, spies, and secret operations“[4]. Ši enciklopedija apima ne tik Šaltojo karo laikotarpį, bet ir laikotarpį prieš II pasaulinį karą. R. C. S. Trahairas kiekvieno įrašo pabaigoje pateikia šaltinius kuriais remiantis aprašytos svarbiausios operacijos, asmenybės, šnipinėjimo būdai. Svarbu tai, kad autorius nagrinėja ne tik dviejų supervalstybių šnipinėjimo subtilybes, bet ir atkreipia dėmesį ir į kitų valstybių žvalgybų ir kontrržvalgybų veiklą.

[1] Andrew Ch., Mitrokhin V., The Mitrokhin archive : the KGB in Europe and the West , London : Allen Lane The Penguin Press, 1999

[2] Andrew Ch., Mitrokhin V, The Sword and the Shield: The Mitrokhin Archive and the Secret History of the KGB, New York: Basic Books, 2000;

[3] Levisas D., Seksšpionažas, Kaunas: Europa, 1994,

[4] Trahair, R.C.S., Encyclopedia of Cold War espionage, spies, and secret operations, London, Greenwood Press Westport, 2004;