Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumai Lietuvoje ir ES

Gyventojų užimtumas yra viena svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių ekonominių ir socialinių problemų. Kiekvienas ekonominės situacijos pasikeitimas atitinkamai sukelia ir užimtumo situacijos pokyčius. Ši problema tapo ypač aktuali Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Lietuva privalo sukurti stabiliai funkcionuojančią rinkos ekonomiką, atlaikyti padidėjusią konkurenciją iš Europos Sąjungos, išaugusią gyventojų migraciją ir dėti visas pastangas, kad pasivytų labiausiai ekonomiškai išsivysčiusias ES šalis. Dėl to pakito valdymo struktūros, gamybos technologijos, diegiamos ir kuriamos inovacijos, pradedami gaminti sudėtingesni produktai, kurie sukuria didesnę pridėtinę vertę. Tai sukuria užimtumo problemų: dėl naujų technologijų mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis ir tuo pačiu atsiranda aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, kurio darbo rinka ne visada sugeba patenkinti.

Sparčiam ekonomikos augimui didelę įtaką daro užimtumo augimas. Didėjančios gyventojų darbo pajamos garantuoja vartojimo ir gamybos augimą, užtikrina valstybės stabilumą ir didina gyventojų gerovę. Todėl užimtumo skatinimas yra vienas iš svarbiausių valstybės socialinės politikos prioritetų. Tam valstybės vykdo įvairias užimtumo vystymo programas, kurios glaudžiai besisiedamos su konkrečių rajonų sąlygomis ir visos šalies interesais efektyviai didiną užimtumą.

Temos aktualumas. Šiandieniniame pasaulyje suvokiama vis didesnė „žmogiškojo“ kapitalo svarba ir reikšmė šalies ekonomikai ir konkurencingumui pasauliu mastu. Norint valstybei tapti ekonomiškai išsivysčiusia ir turėti konkurencinga ekonomiką didelį dėmesį reikia kreipti į šalies darbo rinką, jos užimtumą. Šalies išsivystymo lygį parodo racionalus darbuotojų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas. Konkrečiame sektoriuje dirbančių gyventojų skaičius lemia tai, kokios veiklos ekonomikoje užimą dominuojančią poziciją, kaip efektyviai veikia ekonomika, ar ji pakankamai konkurencinga ir naši. Todėl valstybei yra labai svarbu žinoti užimtumo pasiskirstymą pagal ekonomines veiklas, kad galėtų tinkamai skatinti tas sritis, kurios yra pačios konkurencingiausios ir efektyviausios. Tik šitaip šalis garantuos sau ilgalaikį ekonomikos augimą ir užtikrins gyventojų gerovę.

Darbo tikslas – atlikti užimtumo pagal ekonomines veiklas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje skirtumų analizę.

Tyrimo objektas – užimtumas pagal ekonomines veiklas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

Darbo uždaviniai:

Pateikti darbo rinkos, užimtumo sampratą, gyventojų užimtumo didinimo ir reguliavimo būdus bei Lietuvos ir ES vykdomą užimtumo politiką teoriniu aspektu.Išanalizuoti užimtumo žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose Lietuvoje ir Europos Sąjungoje pokyčius, koreliaciją ir prognozes.Atskleisti užimtumo pramonės sektoriuje dinaminius pokyčius, makroekonominių rodiklių įtaką ir numatyti perspektyvas.Atlikti užimtumo statybų sektoriuje dinaminę, koreliacinę analizę ir atlikti prognozę.Išanalizuoti užimtumo paslaugų sektoriuje dinamiką, koreliacinius ryšius ir pateikti prognozes.

Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė ir jos sisteminis pateikimas, statistinių duomenų analizė ir interpretacija, matematinės ir aprašomosios statistikos metodai (grafikai, lentelės, dinamikos eilučių analizės metodai, koreliacinė bei regresinė analizė ir kt.), lyginamoji analizė, prognozavimo metodai naudojantis vidutiniais dinamikos eilučių dydžiais ir trendo funkcija.

Darbo struktūra ir pagrindiniai rezultatai. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių skyrių. Pirmasis – teorinis, kuriame apžvelgiama teoriškai užimtumo samprata, užimtumo skatinimo ir reguliavimo priemonės bei Europos Sąjungos ir Lietuvos vykdoma užimtumo politika. Antrasis – praktinis, kuriame pateikiama užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumų Lietuvoje ir Europos Sąjungos analizė, nustatoma įvairių rodiklių įtaka užimtumui bei atliekama prognozė.

Pagrindiniai darbo rezultatai yra šie:

• Žemės ūkio, miškininkystės, medžioklės ir žuvininkystės sektoriuose Lietuvoje užimtų darbuotojų dar yra žymiai daugiau nei Europos Sąjungoje, tačiau jis turi tendenciją sparčiai mažėti. Tai galima vertinti teigiamai, nes šiame sektoriuje darbo našumas ir sukuriama pridėtinė vertė yra pakankamai mažos.
• Pramonės sektoriuje užimtumas taip pat mažėja, tačiau šioje veikloje nėra didelio skirtumo tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos. Paskutiniais analizuojamais metais užimtumas šiame sektoriuje ES tapo net mažesnis nei Lietuvoje.
• Statybų sektoriuje Lietuvoje užimtumas lenkia Europos Sąjungą ir analizuojamu laikotarpiu vis auga. Tai lemia pastaraisiais metais Lietuvoje vykęs statybų bumas.
• Paslaugų sektoriuje užimtumas Lietuvoje vis dar gana daug atsilieka nuo Europos Sąjungos, tačiau yra teigiama augimo tendencija, kuri leidžia tikėtis, kad ateityje atotrūkis tarp Lietuvos ir ES sumažės ir Lietuvoje užimtumo pasiskirstymas ekonominėse veikloje taps racionalesnis.
• Tik užimtumas prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuose Lietuvoje paskutiniais analizuojamais metais viršija Europos Sąjungos lygį. Tuo tarpu finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos bei viešojo valdymo, paslaugų socialinei sferai ir komunalinės veiklos sektoriuose užimtumas ES yra didesnis nei Lietuvoje.