Internetinio skaitmeninės fotografijos produkto marketingo priemones

Darbo tema ir jos aktualumas. Pasaulinis kompiuterių tinklas (World wide web) atvėrė naujas teksto, vaizdo, garso perdavimo galimybes, sujungė vienas nuo kito nutolusius verslo vienetus. Organizacijos bei pavieniai menininkai ar verslininkai susidūrė su pasauline rinka taip pat ir su pasauline konkurencija akis į akį, o vartotojai dar niekada neturėjo tokio pasirinkimo. Viskas tarsi išaugo: rinka, konkurencija, greitis, reikalavimai.
Esminis ir didžiausias pokytis padaręs įtaką šiuolaikinių socialinių tinklų, socialinio marketingo taip pat ir vartotojo galimybių internetinėje erdvėje plėtrą buvo WEB 1.0 interneto versijos pokytis į WEB 2.0. WEB 2.0 padarė jį daug lankstesnį ir vertingesnį. Įsivaizduokite Facebook socialinį tinklapį be vartotojų atsiliepimų, kasdieninių atnaujinimų ir t. t. arba Wikipedia, kuri yra pildoma kas dieną iš viso pasaulio. Naujoji interneto versija atnešė naudą ne tik eiliniam vartotojui, bet ir įmonėms, menininkams, verslininkams, nes dabar yra kur kas lengviau sužinoti savo klientų norus, reikalavimus, nuomonę vien tik internetu.
Šiuo metu skaitmeninė fotografija Lietuvoje yra labai paplitus, tačiau jos rinka yra labai siaura ir konkurencinga. Fotografijos rūšių atsirado daug – vestuvinė, erotinė, komercinė, makro, kelionių ir t. t. Lietuvoje yra kiekvienos šios rūšies fotografų, bet tai nereiškia, jog jie visiškai išpildo savo pasirinktą fotografijos rūšį ar pasiekia savo tikslinę auditoriją.
Darbe bus aptariama inernetinio marketingo priemonės bei jų teikiamos galimybės skaitmeninei fotografijai viešinti, o tiksliau - pavieniams Lietuvos fotomenininkams populiarinti. Internetinė erdvė dabar yra pasiekiama visur, todėl ji labai naudinga fotomenininkams tiek publikuoti savo darbus, kelti savo reitingus bei populiarinti savo kaip fotografo vardą, tiek ir pardavinėti savo darbus globalioje rinkoje. Internetinis marketingas fotomeninkui sutaupo ne tik laiko, bet ir produkto pateikimo kąštus. Darbas yra aktualus, nes ne kiekvienas Lietuvos fotografas, kaip šio meno atstovas, supranta esamų technologijų naudą jo teikiamam fotografijos produktui bei pačiam menininkui. Šiuo darbu norima atskleisti internetinio marketingo daromą įtaką fotografijos produkto pardavimams bei fotomenininko veiklai.
Darbo objektas. Internetinis marketingas.
Darbo tikslas: išanalizuoti skaitmeninės fotografijos produkto internetinio marketingo ypatumus.

Darbo uždaviniai:
• Išsiaiškinti internetinio marketingo sampratą;
• Išanalizuoti internetinio marketingo priemones;
• Išnagrinėti skaitmeninės fotografijos produktą;
• Ištirti Lietuvos fotografų naudojamas internetinio marketingo priemones;
• Nustatyti internetinio marketingo svarbą platinant skaitmeninės fotografijos produktą.
Darbo metodai:
• mokslinės literatūros analizė;
• kokybinis apklausos metodas (pusiau struktūruotas standartizuotas interviu);
• kiekybinės apklausos metodas (struktūruotas klausimynas - anketa)
• lyginamoji analizė, surinktų duomenų apdorojimo ir analizės metodai.
Literatūros apžvalga. Teronį pgrindą, nagrinėjant skaitmeninės fotografijos produkto internetinio marketingo ypatumus sudarė D. Chaffey, A. Bakanauskas, J. Biliavičiūtė, L. Harden, D. L. Hoffman, B. Peterson literatūra ir mokslinės publikacijos.
Metodologinėje dalyje remtasi I. Luobikienės, K. Kardelio, R. Tidikio darbais.
Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiama internetinio marketingo saprata, tikslai, plano struktūra, tradicinio ir netradicinio marketingo skirtumai; analizuojama internetinio marketingo taikymo galimybės skaitmeninės fotografijos produktams platinti; apžvelgiami internetinio marketingo skaitmeninės fotografijos produktų elementai.
Antrojoje dalyje pateikiama tyrimo programa, kuria siekiama atskleisti Kauno fotografų taikomus internetinio marketingo elementus.
Trečiojoje dalyje pristatomi rezultatai ir išvados, kaip Kauno fotomenininkai išnaudoja internetinio marketingo galimybes.

Darbą sudaro 65 puslapiai, kuriuose patalpinta 5 lentelės, 19 paveikslų bei 10 priedų. Darbas parašytas remiantis 31 šaltiniu.