Rūkančių ir nerūkančių moterų rūkymo pasekmių vertinimo palyginimas

Darbo aktualumas. Gyventojų sveikata ir socialinė gerovė yra svarbi kiekvienoje valstybėje, suprantančioje, kad sveiki asmenys yra didžiausias jos turtas ir varomoji jėga. Valstybės privalo užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą, medicininės pagalbos teikimą ir prevencines bei šviečiamąsias priemones ugdyti gyventojų savimonę ir šviesti juos sveikos gyvensenos temomis. Lietuvoje priimta nemažai įstatymų, reglamentuojančių sveikatą, sveikatinimo priemones, sveikatos institucijų darbą ir kitų panašaus pobūdžio įstatymų. Pagrindiniai iš jų: Lietuvos Respublikos (toliau LR) visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas , LR tabako kontrolės įstatymas , LR sveikatos sistemos įstatymas , LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas , LR visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas ir daugelis kitų įstatymų susijusių su sveikata, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Taipogi Lietuva yra prisijungusi prie nemažai tarptautinių teisės aktų, konvencijų ir direktyvų, paminėtinos 1961 metų bendroji narkotinių medžiagų konvencija , 1988 metų Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ir kitos. Nors priimta nemažai įstatymų tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygiu, tačiau labai daug veiksnių priklauso nuo pačių žmonių: nuo jų požiūrio, vertybių, socialinės aplinkos, kurioje jie augo ir panašiai, todėl ir prevencinės priemonės ne visus asmenis veikia vienodai. Labai didelį indėlį turi įnešti ir visa visuomenė, netoleruodama įstatymų pažeidinėjimo, kai rūkalai ar alkoholis parduodami nepilnamečiams, kai mato rūkančias nėščias moteris ar paauglius. Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, sąlygojanti daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus. Pasaulio mastu plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, lemiančia augantį sergamumą ir mirtingumą nuo tabako sukeltų ligų. Pasaulio banko duomenimis maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkorių pasaulyje. Rūkymas jau dabar sąlygoja 4,9 mln. mirčių kasmet, būdamas vienos iš 10 mirčių priežastimi. Jis yra svarbiausias širdies-kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga 25 ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5-8, o vidutinio amžiaus vyrų (35-59 m) grupėje - 20-25 produktyvaus gyvenimo metus. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusių ir nemetusių rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų. Lietuvoje 2006 m. kasdien rūkė 43,4 proc. 20-64 m. amžiaus vyrų bei 14,5 proc. moterų . Dar 1979 m. PSO paskelbė rūkymo epidemiją bei numatė rūkymo kontrolės programos gaires. Rūkymo problemai apibūdinti naudojamas kriterijus yra rūkymo daromos žalos sveikatai supratimas. Siekiant, kad nerūkantysis nepradėtų rūkyti sekdamas kitų rūkančiųjų pavyzdžiu, būtina sudaryti tokias sąlygas, kad jis būtų apsaugotas nuo pasyvaus rūkymo žalos. Rūkančiuosius reikia supažindinti su rūkymo neigiamu poveikiu visomis prasmėmis: sveikatos, ekonomine, estetine ir padėti apsisprendusiems mesti rūkyti. Šio darbo tema apie rūkymą, jo sukeliamas pasekmes yra aktuali visame pasaulyje, daug žmonių nesusimąsto, o jeigu ir susimąsto apie savo sveikatą, tai dažnai jau būna per vėlu. Apie rūkančius žmones yra kalbėta ir rašyta tikrai nemažai, o šis darbas orientuotas į socialinę žmonių grupę – moteris, nes joms rūkymo daroma žala yra kur kas didesnė, kadangi rūkymas kenkia ne tik jų sveikatai, bet ir gimsiantiems vaikams. Darbo naujumas. Apie rūkymą ir jo daromą žalą, rašyta tikrai daug tiek Lietuvoje, tiek užsienio autorių, apie rūkančias moteris ir rūkymo sukeltas pasekmes medžiagos taipogi galima rasti pakankamai, tuo tarpu lyginamosios literatūros apie rūkymo sukeltas pasekmes rūkančioms ir nerūkančioms moterims nėra daug, juolab, kad gyventojų įpročiai (tarp jų ir žalingi) nuolat kinta dėl ekonominių ir socialinių sąlygų, todėl šis darbas bus aktualus ir informatyvus naujumo požiūriu. Darbo objektas. Šio darbo objektas yra rūkančių ir nerūkančių moterų rūkymo sukeltų pasėkmių įvertinimas. Darbo tikslas. Palyginti rūkančių ir nerūkančių moterų rūkymo pasekmių vertinimo ypatumus. Darbo tikslui pasiekti keliamos šios hipotezės:1. Rūkančių moterų grupėje yra daugiau moterų turinčių rūkančius tėvą ar motiną palyginti su nerūkančių moterų.2. Rūkančių moterų daugiau, palyginti su nerūkančiomis, yra bandžiusių kitų, nei tabako ir alkoholis, medžiagų.3. Rūkančių moterų, palyginti su nerūkančiomis, labiau išreikštos teigiamos rūkymo paskatos ( energijos antplūdis, veiksmai su cigarete, nusiraminimas, malonus atsipalaidavimas, svorio kontrolė).4. Nerūkančių moterų, palyginti su rūkančiomis, labiau išreikštos neigiamos rūkymo paskatos ( neigiamos pasekmių skalės įvertis, įprotis).