Verslo orientavimas į inovacijas

Neseniai nuvilnijus pasaulinei krizės bangai, kurios padariniai dar iki šiol stipriai jaučiami visame pasaulyje, vis dažniau ir daugiau vilčių dedama į inovacinius procesus. Toks didelis susidomėjimas nėra atsitiktinis, nes daugelyje išsivysčiusių valstybių būtent inovacijos yra pagrindinis ekonominio augimo variklis, kuris savo varomąja jėga didina verslo našumą ir pelningumą, gerina piliečių gyvenimo kokybę, todėl yra būtina nuolatinė inovacijų plėtros skatinimo mechanizmų analizė. Lietuvoje inovacijomis labiau pradėta domėtis atsiradus galimybei tapti Europos Sąjungos nare, o šiandien šalis jau gali pasigirti įgyvendinusi ne vieną inovacijų plėtros programą.
Rašant šį darbą, daugiausiai buvo remtasi inovacijų vadybos, tradicinės vadybos bei strateginio valdymo sričių literatūra. Tenka pripažinti, jog inovacijų vadybos tema yra mažai paliesta Lietuvos autorių. Mūsų šalyje yra vos kelios rimtos bendraautorių K. Gečo, A. Jakubavičiaus, B. Melniko ir R. Strazdo išleistos publikacijos, todėl informacijos taip pat buvo ieškoma užsienio literatūroje. Aiškinantis įtaką inovacijų plėtrai darančius veiksnius, buvo naudojami A. Baleženčio Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai. Analizuojant Europos Sąjungos ir Lietuvos politinių dokumentų įtaką verslo inovacijoms, tenka remtis Europos Komisijos tarnybų vertinimo dokumentais bei Viešosios politikos ir vadybos instituto inovacijų politikos vertinimu, nes šia tema atliktų tyrimų beveik nėra. Pateikiant kai kurias sąvokas, klasifikacijas ir statistinius duomenis yra naudojami oficialūs Europos Sąjungos bei Lietuvos dokumentai. Darbe naudojama ir Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos inovacijų centro bei Ūkio ministerijos teikiama informacija.
Temos aktualumą pagrindžia K. Gečo ir A. Jakubavičiaus (2007) suformuluota įžvalga, jog „iki XIX amžiaus žmonės mėgino prisitaikyti prie aplinkos, XX amžiuje žmonės mėgino pritaikyti aplinką savo poreikiams, XXI amžiuje žmonės gyvens tokioje aplinkoje, kokią sukurs inovatoriai“. Jei prieš kelis dešimtmečius inovacinė veikla buvo atsitiktinis ir pavienis atvejis, tai šiais laikais tai tapo būtinybe, norint sėkmingai konkuruoti rinkoje. Daugelis pasaulio bei Europos valstybių jau nuėjo nemažą kelio dalį skatinant verslo inovacijas. Nors Lietuvos inovacijų infrastruktūra dar kuriama, bet šalis stengiasi neatsilikti ir pagaliau žengė didelį žingsnį patvirtindama pirmąją Lietuvos inovacijų 2010 – 2020 m. strategiją.
Tyrimo problematika. Europos politinių dokumentų istorijoje, randamas tikrai ne vienas su inovacijomis susijęs dokumentas. Vis dažniau Europa savo strateginius dokumentus papildo naujais punktais bei nuostatomis, kurie, jų manymu, galėtų skatinti inovatyvumą. Nepaisant to, ji vis dar niekaip negali pasivyti ir aplenkti savo didžiausių konkurenčių JAV bei Japonijos rinkų. Lietuvos istorijoje taip pat buvo įgyvendinama ne viena programa, bandžiusi nukreipti verslą inovacijų linkme, bet, pagal kasmet Europos Sąjungos pateikiamus statistinius duomenis, beveik visose su inovacijomis susijusiose srityse, Lietuvos vardas dominuoja paskutinėse pozicijose. Štai čia ir iškyla tyrimo problema – kokią įtaką politiniai dokumentai daro verslo orientavimui į inovacijas?
Tyrimo objektas. Lietuvos inovacijų politika. (Su inovacijomis versle susiję politiniai dokumentai).
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos inovacijų politikos įtaką inovacijų versle plėtrai. Šiam tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai:
1. Atlikti su verslo orientavimu į inovacijas susijusios mokslinės literatūros bei kitų šaltinių analizę.
2. Išanalizuoti Europos Sąjungos ir Lietuvos inovacijų politiką formuojančius politinius dokumentus.
3. Tyrimais nustatyti, kokią įtaką politinis dokumentas daro verslo inovacijoms Lietuvoje.
Tyrimo metodas. Kokybinis ir kiekybinis tyrimai: ekspertų interviu bei trumpa anketinė apklausa.
Darbą sudaro trys dalys: dvi teorinės ir viena praktinė. Pirmoje dalyje pateikiama su inovacijomis susijusios literatūros analizė. Čia susipažįstama su inovacijų sąvoka, samprata bei klasifikacija, pagrindžiama inovacijų versle reikšmė. Antroje dalyje pateikiama Europos Sąjungos bei Lietuvos politinių dokumentų evoliucija, analizė bei jų įtaka verslo inovacijoms. Šioje dalyje didelis dėmesys skiriamas Lietuvos inovacijų 2010 – 2020 m. strategijai, kuri kol kas yra vienas iš pagrindinių dokumentų, pretenduojantis padidinti Lietuvos rinkų konkurencingumą Europoje. Praktinėje dalyje pateikiami tyrimo, kurio tikslas išanalizuoti, ar politinis dokumentas gali daryti įtaką Lietuvos inovacijų versle plėtrai, metodika, tyrimo rezultatai, bei tų rezultatų analizė.