Naujo kultūrinio maršruto “Grafų Zubovų keliais” sukūrimas

Šiame darbe analizuojamas kultūrinis turizmas, aiškinasmasi jo samprata, rūšys bei nauda. Kultūrinis turizmas įtakoja daugelį dalykų: teigiamai veikia ekonomiką, sutvirtina kultūrinį indentitetą bei įtakoja šalies įvaizdžio formavimą. Šios turizmo rūšies populiarumas nuolat kyla, todėl bus tiriamos naujo maršruto galimybės bei perspektyvos.
Grafų Zubovų paveldas turi visas sąlygas vystyti atvykstamąjį bei vietinį turizmą Lietuvoje, bei išvykstamąjį - Latvijoje. Darbe bus tiriama ar grafų Zubovų palikimas yra patrauklus turistiniais aspektais, ar juose rengiama kultūrinė, turistinė veikla (ekskursijos, parodos, festivaliai, ekukacinės programos ir k.t.). Taip pat aiškinamasi grafų Zubovų bei jų paveldo objektų istorija. Atlikta paveldo analizė pagal objektų atrankos kriterijus bei anketinės apklausos duomenis. Atsižvelgus į visų analizių duomenis, sukurtas naujas potencialus kultūrinis maršrutas „Grafų Zubovų keliais“. Sudaryta kelionės sąmata bei nustatyta kaina vienam asmeniui.

Darbo aktualumas ir problema. Pasaulinių organizacijų teigimu, kultūrinis turizmas laikomas vienu svarbiausių turizmo rūšių siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą bei jį plėtoti ir populiarinti. Kultūrinis turizmas tai sparčiai besivystanti šaka, kurios populiarumas nuolat auga, to pasekoje, padidėja žmonių, norinčių aplankyti kultūrinį paveldą srautai ir iškyla poreikis kurti naujus turizmo produktus, susijusius su kultūriniu paveldu. Tokie maršrutai turi buti aktualūs ir perspektyvūs, bei pritraukti turistus. Į juos turi būti įtraukti įdomūs paveldo objektai, kurie atskleidžia šalies istoriją, kultūrą. Tinkamas paveldo išnaudojimas didina lankomumą, gerina atvykstamąjį ir vietinį turizmą. O tai turi didelę reikšmę šalies ekonomikai - didina lėšų pritraukimą, gerina šalies turizmo paslaugų balansą, gerina atskiro miesto/regiono ekonomiką ir k.t. Svarbiausia kultūrinio paveldo sudedamoji dalis yra informacijos ir istorijos kiekis. Lietuvoje buvo daug garsių žmonių, didikų giminių, kurių paveldą galimą būtų panaudoti kuriant turizmo produktą, tačiau ypatingai Lietuvai bei jos kultūrai nusipelnė grafai Zubovai. Šios giminės paveldo yra visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Probleminis klausimas: Ar pakanka informacijos apie didikus Zubovus bei šios giminės paveldą?

Darbo tikslas – Sukurti naują kultūrinį maršrutą „Grafų Zubovų keliais“.
Darbo objektas – grafų Zubovų paveldas.

Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti kultūrinio turizmo sampratą ir naudą.
2. Išanalizuoti grafų Zubovų istoriją, paveldą bei turistinę, kultūrinę veiklą.
3. Atlikti tyrimą: išanalizuoti Zubovų paveldą pagal objektų atrankos kriterijus, atlikti apklausą.
4. Remiantis teorine ir tiriamąja darbo dalimis, sudaryti kultūrinį maršrutą.

Darbo struktūra:
Darbas susideda iš penkių pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje pateikiama medžiaga apie kultūrinio turizmo sąmpratą, analizuojami veiksniai skatinantys kultūrinio turizmo plėtrą ir naudą, taip pat pateikti kultūrinio turizmo motyvai. Antame skyriuje analizuojamas grafų Zubovų paveldas Lietuvoje ir Latvijoje. Aiškinamasi grafo sąvoka, Zubovų giminės istorija. Analizuojami paveldo objektai bei juose rengiama turistinė – kultūrinė veikla. Trečiajame skyriuje atlikta Zubovų paveldo analizė pagal objektų atrankos kriterijus. Ketvirtoji – tiriamoji dalis, kurioje analizuojamas grafų paveldas bei naujo maršruto „grafų Zubovų keliais“ sudarymo aspektai pagal aketinės apklausos duomenis. Bei penktajame skyriuje, pasitelkus teorinę bei tiriamąją medžiagą bei gautus duomenis, sudarytas naujas kelionės maršrutas, atlikta kalkuliacija, apskaičiuota kelionės kaina vienam asmeniui. Išvadose apibendrinti pagrindiniai teoriniai sprendimai, tyrimo bei anketavimo rezultatai.

Darbo metodika ir priemonės:
Darbe atliktas tyrimas pasitelkus objektų atrankos kriterijus pagal Dalios Prakapienės, Romo Prakapo „Ekskursijų rengimas ir vedimas. Metodologinis aspektas.“ Taip pat atlikta anketinė apklausa, kurios klausimai įkelti į internetinį puslapį www.apklausa.lt bei gauti duomenis panaudoti analizei ir naujo maršruto sudarymui.

Šaltinių apžvalga:
Svarbiausia literatūra, kuria darbe buvo remtasi, kuriant naują maršrutą - Jukučiūnaitė, R.: Kelionių sudarymas. Remiantis ja, sudarytas kelionės paketas: transportas, maitinimas, apgyvendinimas, gidai, muziejai. Apskaičiuota kelionės kaina. Atlieknat Zubovų paveldo analizę buvo naudotasi Dalios Prakapienės, Romo Prakapo sudarytais objektų atrankos kriterijais „Ekskursijų rengimo ir vedimo metodologiniame aspekte“. Analizuojant Zubovų paveldą – dvarus daugiausiai remtasi Danguolės Kandrotienės, Vytauto Kandroto sudarytu žinynu „156 įdomiausi Lietuvos dvarai“.