Ilgalaikiai finansavimo šaltiniai ir jų panaudojimas UAB “X”

Temos aktualumas ir problematika. Kiekvienos įmonės veiklos rezultatus įtakoja daugelis veiksnių. Globalios ekonomikos procesų poveikyje vis didesnę reikšmę įgyja įmonės ilgalaikio finansavimo šaltiniai – reliatyvų laikotarpį egzistuojantys žmonių, kapitalo, informacijos, technologijų ir kitų išteklių srautai, tinklai bei su jais susiję verslo sandoriai tarp dviejų ir daugiau įmonių ir organizacijų. Tačiau dažnai atsiranda problema priimant sprendimą, kokie ilgalaikiai finansavimo šaltiniai yra tinkamiausi, atsižvelgiant į pelningumą ir riziką. Vadinasi, ilgalaikio finansavimo sprendimai - finansų specialisto pareiga yra identifikuoti finansavimo poreikius, įvertinti galimus finansavimo šaltinius.
Dažnai verslui kurti nepakanka turimo pradinio kapitalo, dėl to naudojamasi finansavimu iš regioninių ir nacionalinių fondų dotacijų forma, bankų paskolomis. Rizikos kapitalas teikia finansinę paramą įmonei dalyvaudamas jos nuosavame kapitale arba pasinaudodamas teise paversti paskolą nuosavu kapitalu. Didelę riziką santykinai kompensuoja galimybė gauti didelį grįžtamąjį pelną. UAB „Degalinė“ savo veiklai finansuoti naudoja ne vien tik nuosavą kapitalą, bet ir skolintus finansavimo šaltinius – tai ilgalaikius įsipareigojimus, dėl to bendra jų suma vadinama pastoviuoju kapitalu, atsižvelgiant į tai, kad nuosavu kapitalu įmonė pastoviai finansuoja savo veiklą, tik keisdama šių finansavimo šaltinių proporcijas.
Baigiamojo darbo tikslas - nustatyti įmonei tinkamiausius finansavimo šaltinius,
Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie darbo uždaviniai:
1. teoriškai išanalizuoti galimus įmonės ilgalaikius finansavimo šaltinius;
2. identifikuoti ilgalaikių finansavimo šaltinių reikšmę UAB „Degalinė“;
3. parinkti optimalų ilgalaikio finansavimo šaltinių derinį.
Pasirinktas darbo objektas - įmonės veiklos finansavimo šaltiniai.
Baigiamajame darbe taikomi šie metodai: mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, kiekybinis.
Baigiamojo darbo tema analizuojama remiantis tokių autorių kaip L. Juozaitienė, D. Janušas, V. Bagdžiūnienė, V. Sūdžius ir kt. teorijomis.
Darbo struktūrą sudaro trys pagrindiniai skyriai. Pirmajame skyriuje nagrinėjama ilgalaikių finansavimo šaltinių samprata ir reikšmė, finansavimo šaltinių alternatyvos ir finansavimo galimybių gerinimo priemonės. Antrajame skyriuje apžvelgiama UAB „Degalinė“ istorija ir veikla bei ilgalaikiai finansavimo šaltiniai. Trečiajame skyriuje analizuojamas ilgalaikių finansavimo šaltinių panaudojimas UAB „Degalinė“.